Raitininkų kaimo gyventojas ūkininkas Juozas Drobnys apkaltintas, kad Raitininkų seniūnijos pastate Makniūnų kaime Rasą Venslavavičienę pavadino „juoda kailiniuota varna“ ir taip ją įžeidė bei pažemino.
Žodžių „juodoji fėja“ reikšme privertė pasidomėti net seniūną
J.Drobnys neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, R.Venslavavičienės įžeisti neketino. Paaiškino, kad įvykio dieną seniūnijos patalpose pas policijos tyrėją Saulių Šiupšinską vyko apklausa. Pas jį į kabinetą užėjo R.Venslavavičienė, o jis liko laukti seniūno priimamajame. Be jo, buvo raštvedė Birutė Baranauskienė, socialinės darbuotojos Daiva Padegimienė ir Danutė Šmitienė. Kai iš tyrėjo kabineto išėjo R.Venslavavičienė, jis viso labo į ją mandagiai kreipėsi komplimentu „juodoji fėja“. Kilus triukšmui, nes moteris įsižeidė, jis net seniūno kompiuteryje žiūrėjęs žodžių „juodoji fėja“ reikšmės.
Savo ruožtu R.Venslavavičienė teigė, kad J.Drobnys net keletą kartų ją įžeidžiamai pavadino ir taip ji buvo morališkai viešai pažeminta kitų žmonių akivaizdoje, nurodė įvykio liudininkus.
Pasakymo „juoda kailiniuota varna“ liudytojai negirdėjo
Teisme nė vienas liudytojas nepatvirtino privačios kaltintojos nurodomų aplinkybių.
S.Šiupšinskas girdėjo, kai R. Venslavavičienei po apklausos išeinant J.Drobnys ją pavadino „juodoji fėja“. Prašęs J.Drobnio jos neįžeidinėti. Pastarasis tvirtino, kad tai ne įžeidimas, tik taip ją gražiai pavadinęs.
Seniūnas Arūnas Laukaitis liudijo, kad į jo kabinetą atėjęs kaltinamasis pasakė mokytoją R.Venslavavičienę pavadinęs „juodąja fėja“, ta ant jo supykusi, prašęs pažiūrėti, ką ši frazė reiškia.
B.Baranauskienė taip pat girdėjusi pasakymą „juodoji fėja“, nes buvo darbo vietoje.
Liudytojos D.Padegimienė ir D.Šmitienė, dirbančios seniūnijoje socialinėmis darbuotojomis, girdėjo, kai J.Drobnys pasakė „juodoji fėja“. D.Padegimienei ši frazė nuskambėjo kaip patyčia, D.Šmitienė pasakymą pavadino neįprastu kreipiniu, kuris buvo ištartas pakeltu tonu.
Liudytojas Vytautas Marmantavičius girdėjo tik pasakymą „juodoji fėja“. Jo nuomone, kadangi pedagogai visi užgaulūs, nukentėjusioji, kuri yra mokytoja, galėjo ir supykti.
Apklausta liudytoja Deiva Petrauskienė, dirbanti seniūnijoje valytoja. R.Venslavavičienės teigimu, ji net keletą kartų girdėjo J.Drobnio žodžiavimąsi. D.Petrauskienė teigė jokio ginčo tarp J.Drobnio ir R.Venslavavičienės negirdėjusi.
Dar viena liudytoja, bibliotekoje dirbanti Berūta Sadauskienė, tvirtino, kad nematė į biblioteką atėjusios R.Venslavavičienės, ginčo tarp jos ir J.Drobnio negirdėjo.
Nė vienas teismo posėdyje apklaustas liudytojas nepatvirtino privačios kaltintojos nurodomų aplinkybių, kad J.Drobnys visų žmonių akivaizdoje ją užgauliai pavadino „juoda kailiniuota varna“ ir tokiais žodžiais ji buvo įžeista bei pažeminta.
Kur šuo pakastas
Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad J.Drobnio žmonai priklausanti žemė ribojasi su R.Venslavavičienės šeimos žemės ribomis. 2012 metų pavasarį pradėjus žemės matavimo darbus kilo nesutarimų dėl žemės sklypų ribų. Prasidėjo nuolatiniai incidentai ne tik tarp J.Drobnio ir R.Venslavavičienės, bet ir tarp jų artimų šeimos narių. Šias aplinkybes patvirtino pati privati kaltintoja ir liudytojai Onesa Kašėtienė, A.Laukaitis, D.Šmitienė.
S.Šiupšinskas teigė, kad šeimos pykstasi jau senokai. Šie konfliktai buvo nusiritę net iki prokuratūros.
Įžeidimas skiriasi nuo neigiamo vertinimo
Nerasta objektyvių įrodymų, patvirtinančių J.Drobnio padarytą nusikalstamą veiką. Nustatyta, jog aplinkybė, kad kaltinamasis pavadino R.Venslavavičienę „juodąja fėja“, negali būti vertinama kaip nusikalstama veika. Tik nederama forma išreikšti vertinimai gali būti pripažinti įžeidimu. Ir atvirkščiai: padoria forma išsakytas neigiamas žmogaus vertinimas, nors sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu baudžiamojo proceso prasme nelaikytinas.
Konstatuota, kad teisės sistemoje, be baudžiamosios teisės, yra pakankamai socialinių teisinių priemonių, kuriomis asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, gali apsiginti.
Teismas J.Drobnį išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.