Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) tinklalapyje skelbiamais duomenimis, vienas pirmųjų į D. Grybauskaitės paramos šauksmą atsiliepė V. Tomkus. Leidėjas D. Grybauskaitei pasiūlė 3,9 tūkst. Lt.
Tačiau ši auka priimta nebuvo ir beveik 4 tūkst. Lt turėtų sugrįžti į „Respublikos leidinių“ leidėjo sąskaitą.
Be V. Tomkaus, VRK nurodo dar tris fizinius asmenis, kurie jau panoro prie D. Grybauskaitės kampanijos pridėti nuo 100 iki 300 Lt. Vienos 100 Lt aukos prezidentė atsisakė, ar priimtos kitos aukos, duomenų kol kas nėra.
D. Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Romas Švedas DELFI paaiškino, kodėl nepriimtos V. Tomkaus ir kitų asmenų aukos. Pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnį, didesnę nei 40 Lt sumą aukojantis asmuo iki aukos suteikimo turi būti deklaravęs turtą ir pajamas už 2013 m. Įstatymas įpareigoja Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tikrinti, ar norintis aukoti asmuo yra tai padaręs.
Dėl to, vadovaujantis įstatymu, įstatymo reikalavimų neatitinkanti auka bus grąžinta aukotojui.
V. Tomkus: kultūringi žmonės apie labdarą nekalba
„Aš asmeniškai nieko nesiunčiau – paskambinau į buhalteriją ir paprašiau, kad pažiūrėtų, kiek pagal įstatymą leidžiama ir pervesti. Jei kas ne taip, informuos ir klaidas ištaisysime“, – DELFI sakė V. Tomkus, neatsisakantis minties paremti D. Grybauskaitę.
Klausiamas apie galimą paramą kitiems kandidatams, V. Tomkus aiškino, kad kultūringi žmonės apie labdarą nekalba. Jo manymu, žiniasklaida, viešindama aukotojų sąrašus, padarys meškos paslaugą – žmonės bijos remti kandidatus.
„Man patinka stiprūs kandidatai, kiekvienas turi pliusų ir minusų. Pirmiausia aš visada jaučiuosiu silpnųjų gynėju – jei žmogus prašo paramos, pagalbos, aš, jei turiu galimybę, visada ją suteikiu. (...) Žinau, kad sunkiau prašyti nei duoti, su tuo ne kartą gyvenime esu susidūręs“, – į klausimą, ar palaiko D. Grybauskaitės vykdomą politiką, atsakė leidėjas.
Jis sakė palaikantis D. Grybauskaitės veiksmus „išvaikant Januškos šutvę“, kadrinius pakeitimus, pavyzdžiui, Mečio Laurinkaus atšaukimą iš ambasadorių Gruzijoje. Tai, sakė V. Tomkus, atitinka jo, kaip piliečio, interesus.
V. Tomkus dar turės galimybę aukoti
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas DELFI sakė, kad sprendimą, ar priimti auką, priima kandidato iždininkas. „Iždininkai aukas gali atmesti dėl įvairių dalykų – gali atmesti laikinai, gali būti, kad aukotojas paprasčiausiai nėra deklaravęs savo turto ir pajamų. Dažniausiai su tokia problema susiduriame“, – aiškino Z. Vaigauskas.
Apie asmens tinkamumą aukoti rinkimų kampanijai sprendžia ir automatiškai praneša kompiuterinė sistema, kuri duomenis gauna iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Jei asmeniui aukoti neleidžiama, nes jis nėra deklaravęs turto ir pajamų, aukoti galima deklaravus.
Pasak VRK vadovo, kandidato štabas gali atsisakyti priimti paramą ir dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, aukotojas nepriimtinas.
DELFI primena, kad pagal šiuo metu pagal galiojantį Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą kandidatas į prezidentus lėšas rinkimų kampanijai gali rinkti keliais būdais
Pirmiausia, jis gali paaukoti sau pats, tačiau auka gali siekti tik 20 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (VMDU), arba 44 640 litų.
Antras šaltinis – fizinių asmenų parama, tačiau ir ši ribojama. Vienas fizinis asmuo per rinkimų kampaniją kiekvienam kandidatui gali paaukoti ne daugiau nei 10 VMDU, arba 22 320 litų. Tačiau bendra vieno žmogaus paaukota suma visiems kandidatams negali viršyti 10 proc. praėjusių metų pajamų.
Trečias šaltinis – mažosios aukos, siekiančios iki 40 litų. Pagal įstatymą, mažas aukas galima aukoti telefonu, internetu, banko pavedimu ir kitomis priemonėmis, leidžiančiomis finansavimo kontrolę vykdančioms institucijoms nustatyti, kas aukoja. Todėl aukoti iš „Pildyk“ ar „Ežio“ kortelės negalima.
Ketvirtoji pinigų upė gali tekėti iš politinių partijų. Kandidatus į prezidentus gali finansuoti politinės partijos, o jų aukos nėra ribojamos.