Namų netekusi nėščioji bandė žudytis, kol buvo ligoninėje – atėmė vaikus

Kaip rašė pagalbą Oksanai (vardas pakeistas - DELFI) organizavę žmonės, nuo mirties ją išgelbėjo dukra. Tačiau kol moteris gydėsi ligoninėje, po globos namus buvo išvežioti vaikai.

Kūdikį pagimdžiusi moteris neturėjo kur grįžti, tad praėjusią savaitę buvo sprendžiama, ar jai palikti vos gimusią mažąją.

DELFI pavyko susisiekti ne tik su žmonėmis, kurie padeda nelaimingai moteriai, lankė Oksaną gimdymo namuose, vežė maisto ir reikmenų jos kūdikėliui, bet ir išnuomojo būstą, kad naujagimei būtų leista likti su mama.

Pati augo internate

Kaip pasakojo pati 34 metų Oksana, ji augusi vaikų globos namuose, todėl žino, kokia ten tvarka. „Kai atsistosiu ant kojų, darysiu viską, kad susigrąžinčiau vaikus“, - sakė po gimdymo vos 41 kilogramą sverianti moteris.

Pasak pašnekovės, ji nei gerianti, nei narkomanė. „Vien dėl to viskas atsitiko, kad neturiu savo būsto. Daug metų nuomojau, o socialinio negavau“, - DELFI pasakojo Oksana.

Iki 14 metų ji augo vaikų globos namuose, tik paskui pas motiną. „Jai grąžino teises, bet kas iš to – nieko gero namuose nebuvo, motina gėrė, o tėčio net nesu mačiusi“, - sakė namų neturinti moteris.

Kai mirė mama, ji buvo nepilnametė. „Mano sesės gavo našlaitpinigius, būstus, o aš nieko negavau. Taip gavosi, kad gatvėje likau. Mano dalį pasiėmė antstoliai“, - pridūrė.

Nesugebėjo išsimokėti už nuomojamą būstą

Pašnekovė pasakoja, kad socialinės rizikos asmenims ji buvo priskirta vienos socialinės darbuotojos pastangomis.

„Bet jokių kompensacijų už komunalinius patarnavimus, kaip čia šneka, aš negaudavau. Turėjau palikti tą butą, nes patyriau spaudimą, kad atims vaikus, visa kita. Tai ėjau kartis, nes galvojau, kad nebėra jokios išeities, nežinojau, kur dėtis su keturiais vaikais, pradėjo man sakyti, kad neturiu kur gyventi, todėl vaikus paims į internatą. Dar nėščia buvau. Mane dukra išgelbėjo“, - DELFI kalbėjo Oksana.

Paklausta, kodėl nenorėjo, kad vaikai pagyventų internate, kol išsispręs problemos, moteris sakė žinanti „tas visas internatų sistemas“.

- Kokio amžiaus ir kur dabar jūsų vaikai?

- Vyriausios dukros yra 11 ir 10 metų amžiaus, gyvena  vaikų globos namuose. 4 metukų dukra likusi gyventi su vyru. Beveik dvejų sūnus kitoje vaikų globos įstaigoje ir dviejų savaičių mergytė su manimi.

Kai ją pagimdžiau, nebeturėjau, kur parsivežti iš ligoninės. Mano draugė per tokią Ramunę paprašė pagalbos.

Labiausiai žmonės pagelbėjo Vaikų teisėse, kai buvo sprendžiamas mažiausios dukters atėmimo klausimas. Jei ne Ramunė, kitos moterys, kurios atėjo į posėdį, būtų nieko nelaukę – iškart iš manęs vos gimusią atėmę.

Nenoriu su Vaiko teisėmis kontaktuoti. Man ši įstaiga – katastrofa. Kiek suprantu, jų tikslas kuo daugiau vaikų atimti iš negeriančių tėvų, nes yra kas siūlosi globoti. O jei nori globoti vaiką, turi susimokėti pinigus. Jei nori įsivaikinti – vėl turi susimokėti pinigus. Tą sistemą aš žinau.

- Manote, jūsų vaikų reikia todėl, kad esate priklausomybių neturinti mama, o jūsų vaikai sveiki ir gražūs?

- Taip. Mano vyresnės dukros tvarkosi, kaip namie augintos. Kalbėjau su vaikų namų auklėtojomis, sakė, kad iš karto skiriasi, matosi, kad mamos augintos, moka valgyti daryti, nes aš pati jas visko mokiau.

Mergaitės lankė dienos centrą, tai ten žmonės pakraupę, kad iš manęs jas atėmė.

- Kada atėmė?

- Prieš metus. Kai koriausi, mane išvežė į psichiatrinę, o vaikus paėmė į ligoninę. Paskui išvežė į Jiezną, po kiek laiko išlupo ir berniuką.

Noriu susigrąžinti globos namuose esančius vaikus, kad su manimi visi gyventų. Su vyriausiomis kalbu telefonu, klausia: „Mama, kada pasiimsi“.

- Jus globojančios moterys minėjo planuojamą kelionę į globos namus, kad galėtumėte aplankyti savo vaikus. Kiek laiko jų nematėte?

© DELFI / Kiril Čachovskij

- Vyriausias mergaites mano sesė neseniai buvo atvežusi, nes kas antrą savaitgalį pasiima jas pas save. Dar nėščia buvau, kai matėmės. Dičkės jau. Kai susitikome - apsikabino ir labai verkti pradėjo. Prašė pasiimti kuo greičiau. Bet nebuvo kaip, neturėjau namų.

Ar man reikėjo eiti vogti, kad galėčiau jas aplankyti globos namuose? Atėmę vaikus išskyrė, išbarstė, o paskui dar sako, kad neprižiūrėjau. Bet aš kiek galėjau, tiek prižiūrėjau. Kitos motinos eina geria ir joms nieko.

Taip, aš blogai padariau, kad koriausi, nes jau neištvėriau spaudimo, bet daugiau taip nebus.

- Kas ir dėl ko spaudė?

- Reikėjo būstą greičiau susiieškoti, o nėra taip paprasta. Socialinėms darbuotojoms lengva pasakyti, jos gal nesuvokia, ką reiškia išsinuomoti butą su tiek vaikų ir dar jį išlaikyti už tiek, kiek jie moka.

Nebežinojau, ką daryti, kaip viską susitvarkyti, kad neatimtų vaikų. Paprasčiausiai puoliau į depresiją. Bet dabar tokio dalyko tikrai nepadaryčiau.

Psichologai man pasakė, kad gyvenu ne dėl savęs. Taip – ne dėl savęs gyvenu, dėl vaikų. Mano turtas yra mano vaikai.

- Jums skirtos psichologo konsultacijos?

- Dar ne, bet skirs. Pati prašiau. Bet dabar žiūriu, kad mano mažytė mane labai apramina.

- Kada gimė?

- Sausio 25 dieną. Pirmą kartą pamatys seses ir broliuką, kuriam gegužės mėnesį bus dveji. Ir jo labai pasiilgau.

- Kas jums padėjo, kai netekote stogo virš galvos, po bandymo žudytis – vaikų, kai neturėjote kur iš gimdymo namų su mažąja grįžti?

- Labai esu dėkinga draugei su vyru, kurie mane palaikė, nėščios neišmetė į gatvę. Pas juos glaudžiausi.

Socialinė darbuotoja klausinėjo, kur aš gyvenu, bet nesakiau. O kam? Jiems aktualu, kur gyvenu, tik tam, kad eitų tikrinti kitas šeimas?

- Esate nusivylusi socialinės apsaugos sistema?

© DELFI / Kiril Čachovskij

- Nepasitikiu ir visą gyvenimą nepasitikėsiu, nes jie išdraskė mano šeimą.

- Kaip galvojate toliau gyventi?

- Kažkaip kapanosiuosi. Paaugs vaikai, eisiu dirbti. Esu dirbusi valytoja, indų plovėja, man tie darbai nėra baisūs.

- O su vaikų tėvu nebendraujate?

- Nebendrauju ir nenoriu apie jį viešinti. Viešink neviešinus – kai žmogus geriantis, nieko jau nebepakeisi.

Pagalbos paprašė draugė

Informaciją apie Oksaną, kuri su ką tik gimusia dukrele neturi kur grįžti į namus, socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino ją priglaudusi draugė. DELFI pakalbino vieną iš atsiliepusiųjų į prašymą padėti - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentę Ramunę Pumpalavičiūtę.

„Pati studijuoju, pinigų ne tiek daug turiu, bet Oksanos situacija tikrai buvo išskirtinė, todėl pradėjau susirašinėti su jos drauge, išsiaiškinau situaciją ir savais kanalais išplatinau informaciją, kad reikia pagalbos“, - pasakojo į kitą miestą lankyti gimdyvės vykusi Ramunė.

Pasak jos, per Vilnių į Kauną kelis savaitgalius važiavo pažįstamų automobilis, tai paimdavo ir ką žmonės sunešė, suaukojo: vaikiškų drabužių, daiktų, maisto.

Ramunė su moterimis iš Daugiavaikių šeimų asociacijos dalyvavo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos posėdyje, kur buvo sprendžiama, ar savaitės amžiaus Oksanos dukra liks su mama, ar bus paimta į kūdikių namus.

„Ją irgi norėjo iš Oksanos atimti. Kai nuvažiavau į tarnybos svarstymą, supratau, kad problema – sudėtinga mamos situacija, nes priekaištų pačiai Oksanai, kad geria ar būtų pagauta nesirūpinanti vaikais, nebuvo. Tiesiog ji nebežinojo, kaip pragyventi, kur glaustis, ir būdama nėščia bandė nusižudyti. Tada iš jos atėmė vaikučius“, - pasakojo DELFI pašnekovė.

Vaiko teisių apsaugos tarnyboje Rūtai susidarė įspūdis, kad pareigūnai siekia „pritempti kaltinimus, neva Oksana nesirūpino vaikais, ir dėl to nepalikti jai ką tik gimusios mergaitės.

„Bandė išlaužti kaltinimus, tačiau realių nebuvo. Pagrindinis keltas klausimas - kaip ji per pusę metų tik du kartus aplankė savo mergaites ir nė karto neaplankė berniuko. Bet jei moteris, kuriai iki gimdymo liko mėnuo, draugei pasisako, kad pasiilgo duonos, už ką važiuos į kitus miestus lankyti vaikų? Jai net telefonu buvo problema su vaikais susisiekti“, - pasakojo Ramunė.

Gimdyvę su dukrele ligoninėje lankė ne tik ji, bet ir daugiavaikės mamos, labdaros fondo atstovai. Pasak Rūtos, per „Facebook“ atsiliepė labai daug žmonių.

„Viena iš moterų turėjo ryšių Vaiko teisių apsaugos skyriuje ir pasidomėjo, kokia Oksanos situacija. Sužinojome, kad bus svarstymas dėl ką tik gimusios mergytės atėmimo. Tada visos susikooperavome ir sudalyvavome tame posėdyje, pasirašėme popierius, kad padėsime jai su butu, pinigais, kol ji susitvarkys vaikų grąžinimą ir pašalpų skyrimo dokumentus“, - pasakojo R. Pumpalavičiūtė.

Už suaukotus pinigus Oksanai moterys išnuomojo kambarį dviejų kambarių bute – valdininkams buvo žadėjusios per pusdienį parūpinti gyvenamąjį plotą, kad Oksana su kūdikiu turėtų kur grįžti iš gimdymo skyriaus.

„Šeimininkai planuoja atlaisvinti ir antrąjį kambarį. Jei Oksanai grąžins vaikučius, galės visi gyventi. Tačiau bus matyti – ar kito buto reikės ieškoti, ar liks šitame. Kol kas nuoma nebrangi, už kambariuką reikia po 150 litų per mėnesį mokėti ir 450 litų užstatą davėme, kuris bus grąžintas išeinant“, - pasakojo R. Pumpalavičiūtė.

Komunaliniais mokesčiais mėnesio gale Oksana turės dalytis su šeimininkais. „Padėsim, kažkaip bendromis jėgomis išsimokėsime: ji gaus pašalpėlę, mes gal surinksim, kiek galėsim padėsim, kol atsistos ant kojų“, - sakė Rūta, savo socialinio tinklo paskyroje išplatinusi informaciją, kad dabar renka drabužius pačiai Oksanai, kuri „net per šalčius vaikščiojo avėdama lengvais kedukais“.

„Jos kojos dydis 36-37, ūgis 156 cm, svoris po gimdymo 41 kg, taigi dydžiai rūbelių patys mažiausi, veik mergaitiški“, - rašo Ramunė, geros valios žmonių prašanti padėti maistu, o jei yra galimybių ir pinigais.

Skambučiai į visas linijas apmokami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš valstybės biudžeto lėšų

Emocinė parama internetu

Krizių įveikimo centre (Olandų g. 19 - 2, Vilnius,  www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai.  Darbo laikas:  I, III, V 16.00–20.00 

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt