Straipsnio autorius, sekdamas savo kolegų iš Rusijos "Forbes" varianto pavyzdžiu, jei nepavyktų atrasti pačių užsienio aktyvų, tai nutarė pasekti bent jų pėdsakus teismų medžiagose ir dokumentuose, susijusiuose su "Jukos" ir GML kompanijomis.
Tačiau "Jukos" ir jos akcininkų pinigų ieškojimas - nelengvas uždavinys. Valstybė suardė "Jukos", bet kompanija tam priešinosi. Už aktyvus buvo grumiamasi kaip tikrame kare.
Valstybės ginklas buvo jėga, kompanijos ginklas - gudrumas; kad kažką atimtum, iš pradžių reikia surasti. Šio karo rezultatas - Rusijoje nugalėjo "Rosneft", kuriai atiteko pagrindiniai gavybos ir perdirbimo kompanijos; Vakaruose pergales skynė "Jukos" ir "Group Menatep", vėliau tapusios GML, (Group Menatep Limited), vadovai, kuriems pavyko nuslėpti visą aktyvų grupę.
Sudėjus tai, kas gauta iš pardavimų ir išieškota per teismus, laikraštis daro išvadą, kad buvusių "Jukos" vadovai gali disponuoti mažiausiai 2,445 mlrd. dolerių turtu. Tačiau brangiausias GML projektas - teismas su Rusija už 100 mlrd. dolerių.
Galutinį sprendimą šioje byloje teismas priims vasarą.
M. Chodorkovskis į laisvę išėjo 2013 metų gruodžio 20 dieną ir iškart išskrido į Vokietiją. Prieš tai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis buvo atleistas nuo bausmės.
Jau išėjęs į laisvę žurnalistams buvęs oligarchas pareiškė, kad kol kas jis neturi pinigų, už jį moka advokatas. Jis taip pat pabrėžė nežinantis nei tikslios savo turto sumos, nei kur tas turtas yra.
M.Chodorkovskis, išleistas į laisvę, savo laiške prezidentui V. Putinui ir per interviu žurnalistams ne vieną kartą pakartojo, kad jo nedomina "Jukos" aktyvų likimas.
