aA
Trisdešimtmetė vilnietė Natalija suka galvą, kaip iš 320 litų per mėnesį išmaitinti ir aprengti penkis vaikus.
Sumuštinis su daktariška dešra ar fermentiniu sūriu – 520 kcal
Sumuštinis su daktariška dešra ar fermentiniu sūriu – 520 kcal
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Socialinės pašalpos ir kompensacijų už šildymą negauna, nes oficialiai neišsiskyrusi su vyru, kuris ne tik vaikų neišlaiko, bet ir nesiteikia socialinės paramos skyriui pateikti dokumentų apie savo pajamas. Kenčia buvusi žmona ir vaikai.

„Gerai, kad iš vaikų fondo už du vyresnius vaikus gaunu po 190 litų per mėnesį, tačiau, kaip neseniai sužinojau, man nepriklauso net motinystės pašalpa“, - DELFI sakė prieš tris mėnesius penktą vaikutį pagimdžiusi vilnietė, prieš išeidama dekretinių atostogų dirbusi ne 12 mėnesių, kaip reikalaujama, o 11 ir 1 dieną.


Natalijai, kaip daugiavaikei motinai, savivaldybė skyrė trijų kambarių socialinį būstą Fabijoniškėse. „Tai yra labai gerai, tik tiek, kad mūsų pajamos mažos. Socialinės pašalpos negaunu, kompensacijos už komunalinius mokesčius taip pat ne, todėl auga skolos“, - pasakojo mama, auginanti 3 mėnesių, pusantrų, pusketvirtų, 11 ir 12 metų vaikus.

Patyrė išdavystę

5 vaikų mamą valstybė remia 320 litų – motinystės ir kitos pašalpos jai nepriklauso
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Su vyriausiųjų tėvu ji atskirai gyvena jau dešimt metų. „Gėrė, o paskui susipažino su geriančia kaimyne. Dabar abu geria. Iš pradžių slėpė, kad su kita susidėjo, sakydavo, kad eina į „chaltūrkes“, o iš tiesų pas ją“, - pasakojo moteris, nesigailinti, kad su pirmuoju vyru keliai išsiskyrė.

Paklausta, kodėl nesusitvarkė skyrybų dokumentų – juk dėl to dabar negauna lengvatų, Natalija teisinosi, kad vis reikėdavo nuginčyti kitų vaikų tėvystę.

Kadangi su dabartiniu draugu sugyventi vaikai gimę jai tebeesant santuokoje, jiems automatiškai būdavo suteikiama buvusio Natalijos vyro pavardė. Tėvystės klausimą kiekvieną kartą tenka ginčyti teisme.

„Jis į teismus neatvažiuodavo. O iš pradžių, kai tik pradėjome gyventi kartu, net nenorėjo pripažinti, kad yra mūsų vaikų tėvas. Teko įrodinėti, darėm DNR tyrimus“, - pasakojo 17 metų pirmo vaiko susilaukusi vilnietė.

Augina, kaip savo

Pasak jos, paskutinis teismo posėdis dėl skyrybų turėjo įvykti gruodžio mėnesį, bet ji jau buvo nėščia, todėl jai buvo pasakyta, kad kai gims penktasis vaikas, vėl reikės ginčyti tėvystę ir tik tada kreiptis dėl santuokos nutraukimo.

„Viskas taip ir tempiasi. Kol aš neišsiskirsiu, negaliu nei kompensacijos už šildymą, nei socialinės pašalpos gauti“, - sakė Natalija, su buvusiu vyru susilaukusi dviejų vaikų. Tris vėliau pagimdė nuo žmogaus, su kuriuo dabar kartu gyvena.

„Dirba puse etato, bet ne visada jam už darbą sumoka. Vasarą irgi nelabai sekėsi – atnešdavo po 200 litų algos. Šiaip gerai sutariam, tik tas pinigų neturėjimas problema. Jeigu man kur nors reikia išeiti, jis vaikus pasižiūri, vyresniuosius taip pat augina kaip savo, jei turi pinigų – po kokius penkis litus duoda“, - sakė Natalija.

Glaudėsi pas sugyventinio mamą

Kol laukė socialinio būsto, Natalija su vaikais glaudėsi sugyventinio mamai skirtame socialiniame dviejų kambarių bute Savanorių prospekte, prie Vilkpėdės. „Viename mažame kambarėlyje su mažaisiais gyvenome mes, o kitame – mama su mano vyresniaisiais vaikais“, - pasakojo DELFI pašnekovė.

5 vaikų mamą valstybė remia 320 litų – motinystės ir kitos pašalpos jai nepriklauso
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kai sugyventinio mama susirado vyrą, Natalijos žodžiais, jau pasidarė labai sunku visiems gyventi, nes per daug žmonių. „Stengiausi kuo greičiau gauti kitą butą, kad ir vaikams geriau būtų, ir mums“, - pridūrė.

Socialinį būstą gavo senos statybos name. „Kadangi kompensacijų už šildymą negauna, susidarė beveik 1000 litų skola. „Pasirašiau vekselį, kad grąžinsiu dalimis, po 185 litus per mėnesį“, - sakė Natalija.

Našlaitė

Paklausta, kaip augindama tiek vaikų išsiverčia su 700 litų per mėnesį, Natalija sakė, kad jiems nei giminės, nei draugai negali padėti.

„Kažkaip gyvenam. Vyresni eina į „Šaltinio“ pagrindinę mokyklą, kur nereikia uniformų, pirkti vadovėlių. Prieš rugsėjo 1-ąją mokyklinėms prekėms duoda po 150 litų, gauna nemokamą maitinimą. O mažesni tai namie – neturiu už ką leisti į darželį. Man per brangu. Drabužių atiduoda kaimynai, perku iš dėvėtų drabužių parduotuvės“, - vardijo trisdešimtmetė.

Socialinės darbuotojos jai priekaištauja, kam tiek vaikų gimdė. „Nedažnai, bet kartais ateina pasižiūrėti, kaip mes gyvename. Bet nei aš, nei sugyventinis negeriam, vaikais rūpinamės“, - sakė vilnietė.

Pati ji išaugusi be tėvų. Mamai buvo atimtos motinystės teisės, tėtis tik kartais aplankydavo, nes turėjo kitą šeimą. Dabar ir jis, ir mama jau mirę. Nebėra ir močiutės, kuri ją išaugino. „Kai mamai atėmė motinystės teises, tėvo tėvai manęs neėmė, nes norėjo anūko berniuko, o gimiau aš, todėl nenorėjo manęs auginti“, - šeimos istorija dalijosi moteris.

Paklausta, ar pati dar planuoja daugiau vaikų, Natalija sakė, kad jau gana.

Rūšiavo dėvėtus drabužius

Didžiausias stresas jai buvo sužinojus, kad pagimdžiusi negaus net motinystės pašalpos.

„Būdama nėščia įsidarbinau dėvėtų drabužių parduotuvėje rūšiuotoja. Kai sužinojau, kad laukiuosi, mane užsipuolė, kodėl nepasakiau. Bet šiaip ne taip išbuvau iki dekretinių atostogų. Nuėjau į „Sodrą“ paklausti, ar mokės motinystės pašalpą, ar viskas gerai. Sakė, kad mokės ir kad viskas gerai. Bet kai išėjau į dekretines, paaiškėjo, kad trūksta darbo stažo. Atėjo laiškas, kad pašalpos negausiu, nes prieš dekretą dirbau tik 11 mėnesių ir vieną dieną, o reikėjo 12 mėnesių”, - pasakojo penkių vaikų mama.

Kaip sakė Natalija, kartais jai būna labai sunku, bet stengiasi nenusiminti, gyventi dėl vaikų: „Reikia kentėti, kažkada vis viena ateis geresni laikai”.

Paklausta, kada bus lengviau, moteris vylėsi: „gal kai išsiskirsiu ir jau galėsiu gauti socialinę pašalpą, kompensaciją“.

Išeities ieško užsienyje

Trijų jos mažųjų vaikų tėvas, su kuriuo gyvena, galvoja vykti uždarbiauti į užsienį, nes „čia žmonėms nelabai nori mokėti“.

„Jis nori išvažiuoti, dirbti ir siųsti mums pinigus. Dar nežino kur, bet iš pradžių galvoja apie Angliją. Ten yra pažįstamas žmogus, dirba, viskas gerai. Gal ir jam padėtų su darbais. Nori su draugu išvažiuoti, kuris tik vieną vaiką turi, bet ir tai Lietuvoje nesugeba tiek uždirbti, kad išlaikytų“, - pasakojo DELFI pašnekovė.

Paklausta, ar nebijo ilgam išsiskirti su draugu ir viena likti su penkiais vaikais, Natalija sakė, kad yra įpratusi: „kai išsiskyriau su vyru, vienai reikėjo ir du vaikus prižiūrėti, ir dirbti, o nebuvo kam palikti. Kartais kaimynai ateidavo padėti, bet būdavo, kad prisigeria. Tada bijodavau jiems vaikus palikti, bet neturėjau kitos išeities. Kažkaip po truputį atsistojom ant kojų“.

Viršininkas norėjo daug meilužių turėti

Tarpais tarp vaikų auginimo moteris dirbo vaisių ir daržovių fasuotoja, surinkdavo produktus iš parduotuvių. Paskui prekybos centre įsidarbino prekių surinkėja, dirbo sandėlio apsaugoje, bet neilgai, nes „viršininkas labai prie darbuotojų kabinėjosi, norėjo daug meilužių turėti“.

Tame darbe išbuvo devynis mėnesius, paskui pasitaikė proga pereiti į statybinių prekių parduotuvės apsaugos skyrių. Dar po vieno vaiko darbavosi prekių surinkėja, salės darbuotoja.

Paklausta, kada jos gyvenime buvo geriausias periodas, Natalija prisiminė metą, kai atsiskyrė nuo vyro ir gyveno su dviem vaikais: „Tada buvo kiti laikai, ne taip, kaip dabar, po krizės“.

R.Žemaitė: būtina keisti pašalpų skyrimo tvarką

Paprašyta pakomentuoti Natalijos situaciją, Aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Žemaitė sakė: „Didžiausia tragedija ta, kad tėvai, kurie nesirūpina savo vaikais, ne tik neatlieka konstitucinės pareigos iki pilnametystės juos išlaikyti, bet ir nepateikia dokumentų socialinėms tarnyboms, kad jo vaikų mama, su kuria gyvena skyriumi, galėtų naudotis lengvatomis“.

Kodėl žmonės neišsiskiria, nors seniai negyvena kartu, R. Žemaitės žodžiais, atskira tema. „Tačiau jei Natalija nueitų parašyti prašymą gauti socialinę pašalpą, buvęs jos vyras privalėtų pateikti savo duomenis apie pajamas. Ar tai darytų, jei net neateina į teismus skyryboms, ką ir kalbėti apie socialinės paramos skyrių!”, - problemą įvardijo visuomenininkė.

Kai žmonės yra išsiskyrę, jų pajamos skaičiuojamos atskirai. Tada su vaikais likusiai mamai pakanka valstybės pagalbos prašyti vienai nuėjus į socialinės paramos skyrių.

„Tačiau net tuo atveju, kai moterys su vaikais lieka gyventi dėl to, kad vyrai smurtauja ir tas faktas yra įrodytas, net tuo atveju, kai tėvas nuo šeimos atribotas teismo sprendimu, moteris kol tęsiasi skyrybų procesas neturi jokios teisės į valstybę kreiptis finansinės pagalbos, nes jų pajamos skaičiuojamos kaip šeimos pajamos ir vyras taip pat turi nešti dokumentus į socialinės paramos skyrių“, - galiojančią tvarką kritikavo R. Žemaitė.

Kaip pabrėžė aktyvių mamų sambūrio atstovė, valstybė iš tėvų neišreikalauja vykdyti prievolę pateikinėti dokumentus: „Jeigu vyras nori – nuneša dokumentus, bet dažniausiai nenori. Jeigu net neateina skirtis į teismą, kaip prisiruoš kokį nors dokumentą nešti?“

Taip dažniausiai su vaikais likusios moterys paliekamos likimo valiai. R. Žemaitės žodžiais, joms tenka ir „baisingos išlaidos, nes skyrybos kainuoja ir valstybė to nekompensuoja“.

Jeigu moteris su vaikais pati išeina iš namų, nes ten nesaugu gyventi, dėl minėtų priežasčių ji lieka ir be galimybės gauti socialinį būstą. „Tokiu būdu žmogus su vaikais paliekamas visiškoje nežinioje, kol nebus teisme išsiskirtas, o tai gali trukti nuo pusės metų iki trejų metų“, - sakė aktyvi mama.

„Tačiau teismo sprendimas gali būti užginčytas ir viskas prasidėti iš naujo“, - atkreipė dėmesį R. Žemaitė, pabrėždama, kad šis procesas yra „labai skaudus ir paliktas be priežiūros“.

Visuomenininkės nuomone, simbolinių pakeitimų čia nepakanka, „būtina peržiūrėti ne tik teisinę, bet ir socialinės paramos sistemas“.

„Visų pirma reikėtų pasiekti, kad šeimos pajamos būtų skaičiuojamos kaip bendros iki tos dienos, kol nėra pareiškiama apie skyrybas. Tą dieną, kai vienas iš sutuoktinių nusprendžia skirtis, jų pajamos turėtų būti atidalinamos“, - įsitikinusi R. Žemaitė.

Natalija dar turi galimybę gauti motinystės pašalpą

Nematant konkrečių skaičių ir datų Aktyvių mamų sambūrio atstovei buvo sunku komentuoti, kodėl Natalijai nebuvo skirta motinystės pašalpa. „Gali būti, kad besilaukiant ir begimdant vaikelį pasikeitė pati motinystės pašalpos skyrimo tvarka. Tų pasikeitimų pastaruoju metu buvo keletas ir mes turime ne vieną panašų atvejį, nes ir patys žmonės nespėjo sekti vienas po kito sekusių pakeitimų ir darbuotojai taip pat“, - sakė R. Žemaitė.

Vis dėlto, Natalijos situacijoje ji didelės tragedijos neįžvelgė, nes „jeigu darbo stažo trūksta labai nedaug, kaip yra DELFI pašnekovės atveju, ji gali trūkstamą dienų skaičių atidirbti ir likusį laiką gauti motinystės pašalpą“.

„Jos vaikučiui yra trys mėnesiai. Taigi, ji dabar galėtų išeiti į darbą, atidirbti vieną mėnesį ir iki metų ar dvejų – kaip pasirinktų – galėtų gauti motinystės pašalpą“, - patarė R. Žemaitė.

Paklausta, kas apie tokias galimybes turėtų informuoti mamas, visuomenininkė sakė, jog nežinojimas žmogui nepadeda. „Mes esame gavę ne vieną panašią užklausą. Tas, kas ieškojo atsakymų, patys sau juos atrado“, - sakė Aktyvių mamų sambūrio lyderė .

Skuba kaltinti sukčiavimu

Pašnekovei keista, kad mūsų valstybėje tokių žmonių atžvilgiu formuojama negatyvi nuostata.

„Jei jūsų minėta moteris sieks dėl reikiamo stažo atidirbti tą mėnesį, garantuoju, bus pavadinta sukčiuviene, o mūsų organizacija – gudria, bemokančia, kaip išsisukti iš situacijos, nors realiai žmogus, eidamas padirbėti trūkstamą dienų skaičių, elgtųsi taip pat, kaip pensininkai, kuriems iki pensijos stinga stažo ir todėl jie atideda savo pensiją, kad padirbtų iki reikiamo darbo stažo“, - palygino R. Žemaitė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.