aA
Jungtinių Tautų Gyventojų fondo ataskaita dar kartą patvirtino, kokioje blogoje demografinėje situacijoje yra Lietuva, o kartu ir visa Rytų Europa.
Naujagimis
© Reuters/Scanpix

Kaip rašo dienraštis „The Washington Post“, Rytų Europos demografinė situacija yra katastrofiška, dauguma šalių, kuriose smarkiai mažėja gyventojų skaičius, yra būtent šioje Europos dalyje.

„Kai gyventojų skaičius mažėja, blogai yra dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai, tai reiškia, kad populiacija nedidėja, ko reikia sveikam ir tvariam ekonomikos augimui. Antra, tai reiškia, kad dirbantys žmonės sudarys vis mažesnę gyventojų dalį, o dominuoti ims vyresni gyventojai. Dažniausiai seni žmonės nedirba ir jiems reikia kur kas daugiau socialinių paslaugų nei dirbantiems. Taigi šių paslaugų išlaikymas guls ant dirbančiųjų. O tai jau receptas rimtoms problemoms“, - rašoma įtakingo dienraščio straipsnyje.

Pasak dienraščio, Rytų Europoje gimstamumo lygis yra labai žemas, o dauguma žmonių apskritai išvažiuoja svetur ieškodami geresnio gyvenimo. Dalis posovietinių Europos šalių mažėja po 0,8 proc. per metus. Tai yra daug.

Iš dienraščio pateikto grafiko matyti, kad labiausiai pasaulyje gyventojų skaičius mažėja Latvijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir Bulgarijoje. Tuo metu Lietuva kartu su Estija, Lenkija, Rumunija ir keliomis kitomis šio regiono šalimis nurodomos prie antroje vietoje pagal blogumą esančių pasaulio valstybių. Šioje šalių grupėje gyventojų per metus sumažėja nuo 0,3 proc. iki 0,6 proc.

Kitos šalys, kurioje mažėja gyventojų yra Vokietija, Japonija ir Kuba. Bet ten gyventojų skaičius senka po 0,1 proc. per metus. Tiesa, Japonijos gyventojų mažėjimas, prognozuojama, turėtų dramatiškai paspartėti.

Straipsnyje taip pat pastebima, kad Vakarų Europos demografinį nuosmukį kompensuoja atvažiuojantys imigrantai.

Tuo metu daugiausiai šalių, kur gyventojų skaičius per metus padidėjo daugiau nei 3 proc., yra Afrikos žemyne. O Rytų Azijos, kurioje yra Kinija, augimas ima po truputį lėtėti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.