Pirmadienį Mykolo Romerio universitete prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje „Socialinių ir humanitarinių mokslų horizontai“ dalyvavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį į socialinių ir humanitarinių mokslų svarbą.
„Viskas kyla iš žmogaus, iš visuomenės. Todėl būtent socialiniai ir humanitariniai mokslai padeda žmogui pažinti save ir savo aplinką, suvokti savo egzistencijos prasmę, lūkesčius ir savo vietą pasaulyje. Socialinių ir humanitarinių mokslų atstovų indėlis svarbus ir mūsų visų gerovei, nes jų idėjos ir entuziazmas tiesia kelią į modernią ir stiprią Europą“, – konferencijos atidaryme kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pasak D. Grybauskaitės, socialinių ir humanitarinių mokslų suteikiama patirtis leidžia derybomis, bendradarbiavimu, komunikavimu, o ne ginklais spręsti konfliktus, siekti taikos ir darnos. Šie mokslai ir jų studijos suteikia žmogui ir visuomenei bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijas, platų kultūros suvokimą ir humanistinį požiūrį į pasaulį.
H. Nowotny: studijuokite, kas patinka
„Socialinių ir humanitarinių mokslų įvaizdis, palyginti su gamtos ir technikos mokslais, viešose diskusijose dažnai nėra aiškiai suvokiamas. Tačiau tokios šių mokslų šakos kaip archeologija, sociologija, literatūra, lingvistika, demografija ar ekonomika teikia žinias, padedančias suprasti praeitį, tvirtinti tapatybę šiandien ir formuoti ateities orientyrus. Jos yra labai svarbios, jei norime būti pasirengę spręsti Europos iššūkius nenusakomoje ateityje“, – konferencijoje kalbėjo Europos mokslo tarybos prezidentė H. Nowotny.
– Vilniuje diskutuojate apie socialinių ir humanitarinių mokslų horizontus. Kokie jie?, – DELFI paklausė H. Nowotny.
– Horizontai – kaip gamtos ir humanitarinius bei socialinius mokslus suartinti, kad įveiktume didžiulius iššūkius. Štai kodėl po vieną iš sesijų paskyrėme konkretiems iššūkiams – energetikos, klimato kitos, sveikatos, saugumo, visuomenės. Ir tada diskutuosime, kokios kiekvienos pusės išankstinės sąlygos. Taigi gamtos mokslai, taip pat socialiniai ir humanitariniai mokslai turi tapti atviri vieni kitiems.
Viena išankstinė sąlyga – kaip mokytis, kaip apibrėžti tyrimų problemas, kurios gali iškilti. Reikia susitarti, kaip bendradarbiausime.
– Lietuvoje diskutuojama, kad socialiniai, humanitariniai mokslai veda į nedarbą, studentams nerekomenduojama čia stoti – esą verčiau rinktis technologinius. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Manau, XXI a. visi humanitariniai mokslai reikalaus žinoti, kaip naudoti technologijas siekiant padidinti humanitarinių mokslų žinias. Ir mes dabar kalbame, pavyzdžiui, apie skaitmeninius humanitarinius mokslus, kurie, manau, plėtojasi.
Panašiai taip pat technologiniuose dalykuose reikia plėsti horizontus, įskaitant socialinį aspektą. Technologinių inovacijų nepakanka, jei jie nėra lydimi socialinių inovacijų. Technologines naujoves reikia apsupti organizacijomis, žmonėmis, kurie žino, kaip tas naujoves panaudoti ir plėtoti
– Tad ką rekomenduotumėte būsimiems studentams – kur stoti?
– Pasakyčiau – studijuokite tai, ką nuoširdžiai norite, kuo domitės, bet būkite pasiruošę, kad jums reikia technologinių įgūdžių ir žinių apie technologijas, kad iš tiesų suprastumėte, kas jums yra įdomu.
Manau, visa švietimo sistema turi pasikeisti, kad prisitaikytų prie šiuolaikinių realijų.
