Nuo birželio 11-osios kelis kartus įkliuvęs svetimų dviračių mėgėjas D. S., gimęs 1980 m., sėkmingai naudojasi įstatymo humaniškumu – vos išleistas iš areštinės jis vėl keliauja vogti dviračių. Vyro nusikaltimas birželio 13 d. buvo užfiksuota miestą stebinčių policijos kamerų.
Liepos 3 d. D. S. įkliuvo jau su bičiuliu.
„Etatinio“ vagišiaus bylas narplioti teko net keliems prokurorams, mat vyrukas įkliūva vis kitoje vietoje ir jau yra mažiausia dviejų policijos komisariatų žinioje. Iš pradžių sulaikius vagis pradedama atskiras tyrimas dėl nusikaltimo. Kiekviena byla keliauja į prokuratūrą, nebūtinai pas tą patį prokurorą.
Vilniaus miesto 3 policijos komisariato viršininko Ramūno Šilobrito žiniomis, D. S. už birželio mėnesio nusikaltimus jau nuteistas pagreitinto proceso tvarka dar birželio 28 d. Teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau vyras nebuvo suimtas teismo salėje ir kol įsiteisės teismo nutartis, vagišius yra laisvėje.
Paskutinę užfiksuotą liepos 3 d. įvykdytą vagystę tiria prokurorė Renata Mačiulaitienė. Pasak prokurorės, ankstesnes vagystes tyrė ne ji, o ką tik gautoje byloje dar reikia daug ką patikrinti, kol kas iki teismo „etatinio“ vagišiaus suimti neprašė, nes pagal įstatymą – net ir su įkalčiais įkliuvęs dviračio vagis, pagal įstatymą yra padaręs tik smulkų nusikaltimą. Tad vargu ar teismas skirtų suėmimą, net jei prokurorė to ir prašytų, juolab, kad žmogus nesislapsto, turi gyvenamą vietą.
„Suimti įtariamąjį nėra pagrindo, tai nėra sunkus nusikaltimas, net jei žmogus įkliūva ne pirmą kartą. Reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, kokia padaryta žala, ar tai vagystė, ar plėšimas, šiuo atveju, vagystė, ar žmogus turi gyvenamą vietą, jei teistas, ar nesislapstė anksčiau“, - aiškino prokurorė.
Pasak prokurorės, tokius žmones jau retai perauklėja skirta bausmė, neretai smulkios vagystės vyksta dėl socialinių aspektų - žmogus vartoja kvaišalus, nedirba, tad taip bando prasimanyti pinigų.
D. S. - tik vienas iš daugelio galvos skausmą pareigūnams keliantis smulkus vagišius. Pasak prokurorės, nesuimami net ir virš dešimties kartų įkliūvantys vagys. Jie nevagia tik kol yra nuteisti ir atlieka bausmę už grotų, tačiau retas kuris negrįžta prie senų nusikaltimų.
Įtariamųjų nuotraukas išplatinę policijos pareigūnai prašo atsiliepti nuo šių žmonių nukentėjusius asmenis. Nuo padarytų nusikaltimų priklausys ir bausmė teisme, tad prašoma kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatais telefonais (8 5) 271 6053, 271 6132 arba 271 6007.
Įstatymai numato, kad net ir mažesnę žalą padaręs kišenvagis yra visuomenei pavojingesnis nusikaltėlis, nei dviračio vagis.
Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (bausmės prokurorai prašo atsižvelgiant į padarytos žalos dydį, asmens teistumą).
Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Jei pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas, nusikaltimas vertinamas kaip baudžiamasis nusižengimas, toks asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
