– Kas gali būti liudytoju ir ką liudytoju tapęs asmuo turėtų žinoti prieš vykdamas į bylos nagrinėjimą teisme?
– Liudytojo vaidmuo – padėti nuoširdžiai nustatyti tiesą byloje. Liudytoju gali tapti bet kuris asmuo, kuriam žinomos kokios nors aplinkybės byloje, tai yra – bet kuris asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė, girdėjo, lietė reikšmingas bylai aplinkybes ir gali sugebėti duoti parodymus.
Procesinį statusą liudytojas įgyja tuomet, kai yra kviečiamas į apklausą, t. y. gauna šaukimą. Duomenis apie liudytojus teismas sužino iš kitų proceso dalyvių, kitų teisingumo institucijų arba byloje nagrinėdamas dokumentus. Taip pat pats asmuo gali informuoti teismą, kad jis žino kokias nors aplinkybes.
– Kokia teismo pranešimo–šaukimo – įteikimo tvarka?
– Į apklausą žmogus paprastai kviečiamas šaukimu. Jame nurodoma, kas kviečiamas, kur atvykti, atvykimo data ir valanda, neatvykimo pasekmės, taip pat nurodomos svarbios neatvykimo į teismą priežastys.
Į teismą asmuo gali būti kviečiamas ir telefonu ar elektroniniu laišku. Jei asmuo kviečiamas ne šaukimu, jam netaikoma atsakomybė už neatvykimą. Jeigu liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese, jis nagrinėjant baudžiamąją bylą gali būti nubaustas iki 30 minimalaus gyvenimo lygio bauda ar net areštu iki vieno mėnesio. Be svarbios priežasties neatvykęs liudytojas teisėjo nutartimi gali būti atvesdinamas.
Piliečiams svarbu žinoti ir tai, kad darbuotojai atleidžiami nuo darbo, kai jie yra pakviesti į teismą liudytojais, todėl išties labai svarbu suvokti pareigą atvykti liudyti į teismą.
– Kaip vyksta liudytojo apklausa?
– Prieš pradedant liudytojų apklausą, teisme pirmiausia yra įsitikinama asmens tapatybe: patikrinamas dokumentas, išsiaiškinami duomenys apie jo asmenybę, santykiai su proceso šalimis. Teisėjas išsiaiškina, ar nėra aplinkybių, kliudančių priesaikai duoti. Draudžiama teisme prisaikdinti asmenis, jaunesnius nei 16 metų amžiaus. Jiems tik išaiškinama pilietinė pareiga – papasakoti visa, kas jam žinoma byloje.
Teisėjas liudytojui išaiškina teises ir pareigas. Liudytojui pateikiamas priesaikos tekstas, kurį jis turės perskaityti ir pasirašyti. Liudytojas yra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Pati apklausa yra pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti viską, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Po to teisėjas ar kiti proceso dalyviai turi teisę liudytojui užduoti klausimus. Liudytojo parodymai protokole užrašomi pirmuoju asmeniu. Kiekvienas liudytojas į teismo posėdžių salę yra kviečiamas atskirai.
– Kokios yra aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai?
– Yra tam tikra kategorija asmenų, kurie negali būti liudytojais. Pavyzdžiui, asmuo, kuris pagal medikų išvadą nesugeba suvokti aplinkos. Fizinių trūkumų turėjimas nereiškia, kad asmuo negali būti liudytoju. Tai priklauso nuo to, kokią informaciją reikia gauti. Pavyzdžiui, ir negirdintis žmogus gali papasakoti, ką jis matė. Bendra taisyklė – kiekvienas asmuo privalo teismui duoti išsamius parodymus, tačiau pasitaiko ir išimčių.
Liudytoju negali būti žmogus, kuris turi duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus). Liudytojais negali būti ir įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas.
Taip pat yra asmenų grupė, kurie dėl profesijos ar profesinio statuso turi dalinį imunitetą, gali atsisakyti liudyti apie tam tikras aplinkybes, kurias sužinojo eidami konkrečias pareigas. Tai: dvasininkai, apie aplinkybes, kurias jie sužino per išpažintį, siekiant apsaugoti asmens tikėjimo laisvę; atstovai civilinėje byloje, gynėjai baudžiamojoje byloje, apie aplinkybes, kurias jie sužinojo eidami atstovo ar gynėjo pareigas.
Dalinį imunitetą turi ir teisėjai – jie negali būti apklausiami kaip liudytojai apie teismo pasitarimų kambario paslaptis. Išimtis taikoma ir viešosios informacijos rengėjams, platintojams ir žurnalistams – dėl to, kad jie sudaro informacijos šaltinio paslaptis (išskyrus atvejus, kai jie patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų).
Pakvietęs liudytoją, teismas visada pirmiausia išsiaiškina liudytojo santykius su kitais procese dalyvaujančiais asmenimis: su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju. Nustačius, kad jis yra artimas liudytojo giminaitis visuomet yra išaiškinama teisė atsisakyti duoti parodymus. Išaiškinus šią teisę, teisėjas kelis kartus paklausia, ar asmuo sutinka duoti parodymus.
– Kokios taisyklės galioja apklausiant nepilnamečius liudytojus? Ar juos galima apklausti dėl bet kokių aplinkybių?
– Nepilnamečio liudytojo apklausa, siekiant jam užtikrinti kuo saugesnę aplinką, skiriasi nuo suaugusio apklausos. Paprastai atsižvelgiama į nepilnamečio amžių. Mažamečiai ir asmenys iki 16 metų yra apklausiami specialioje patalpoje, juos prokuroro prašymu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas dar iki teismo posėdžio.
Apklausiant nepilnametį patalpoje dalyvauja vaikų teisių institucijos atstovas, psichologas. O kitoje patalpoje teisėjas, gynėjas, įtariamasis stebi vaiko apklausą per ekraną. Per teisėją proceso dalyviai turi teisę užduoti nepilnamečiui liudytojui klausimus.
– Ar teismas leidžia liudytojui naudotis atsineštais detaliais užrašais?
– Liudytojas, duodamas parodymus gali naudotis užrašais, jeigu jo parodymai yra susiję su skaičiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku jam įsiminti. Šie užrašai, teisėjui pareikalavimus, turi būti pateikiami teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, teismas gali juos pridėti prie bylos.
Pabaigai norėtųsi pabrėžti, kad teismas labai tikisi žmonių pilietiškumo, informuojant teismą, jei dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyksta atvykti į planuojamą teismo posėdį. Esant geranoriškam išankstiniam pranešimui, teisėjas turės galimybę iš anksto suderinti kitą posėdžio datą, taip būtų sutaupomas kitų proceso dalyvių laikas ir pinigai.
Parengė Nacionalinė teismų administracija
