Tokią nuomonę išsakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ketvirtadienį dalyvavęs Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtoje mokslinėje konferencijoje Prezidentūroje. Ministras kalbėjo apie Europos Sąjungos Rytų partnerystės politiką.
Pasak L. Linkevičiaus, nors didžiosios dalies Europos šalių dėmesys yra nukrypęs į „karštesnes“ šalis – Somalį, Siriją, Egiptą – tačiau Rytų partnerystė irgi turi savo specifiką. Kai kalbama apie Rytų partnerystę, mintyse turimi Europos Sąjungos plėtojami santykiai su šešiomis šalimis: Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
Užsienio reikalų ministras sako, kad visos šalys yra ypač skirtingos, todėl kalbėti apie vieningą politiką nėra prasmės. Pavyzdžiui, Moldova labai dideliais žingsniais artėja prie Asociacijos sutarties pasirašymo, o Ukrainai koją kiša eksperemjerės Julijos Tymošenko įkalinimas, kurį dauguma europiečių laiko selektyvaus teisingumo pavyzdžiu.
„Tai reikia priimti kaip faktą“, - teigia L. Linkevičius, pridurdamas, jog geriausia būtų, jeigu Ukraina šiuo aspektu elgtųsi protingai.
Tačiau ministras pabrėžia, kad šiame šešetuke yra dvi šalys, kurias reikia išskirti – tai Azerbaidžanas ir Baltarusija.
„Kaip mes visi žinome, jos neturi ambicijų tapti Europos Sąjungos narėmis. Pavyzdžiui, Azerbaidžanas neturi intencijų pritaikyti savo teisinės sistemos prie Europos Sąjungos, tačiau regione jis yra pagrindinis žaidėjas energetikos sektoriuje. Jie nori dialogo su Europos Sąjunga, nori padėti. Aš buvau susitikęs su prezidentu Ilhamu Alijevu, kuris sako: „Mes norime ką nors gero padaryti Europai“. Na, tai leiskime padaryti jiems ką nors gero Europai“, - teigė L. Linkevičius.
Baltarusijos atvejis, pasak L. Linkevičiaus, irgi specifinis, tačiau ministras laikosi nuomonės, jog Baltarusiją turi būti stengiamasi įtraukti į europinę orbitą, nepaisant, kad kol kas šios pastangos nebuvo itin sėkmingos.
„Negalime užmerkti akių į žmogaus teisių pažeidimus, politinių kalinių buvimą, bet vis tiek turime kalbėtis, įtraukti, priartinti prie Europos, kiek įmanoma. Kai kas sako, kad jau per vėlu, bet aš taip nemanau. Pažįstu daug baltarusių, praleidau Baltarusijoje keletą mėnesių kaip ambasadorius, galiu pasakyti, kad jie protingi ir išsilavinę žmonės“, - sakė L. Linkevičius.
„Mes turime siųsti signalus, sakyti, kad kalbėti su opozicija yra daug galimybių, juk kalbėtis su opozicija galima ne tik tupdant į kalėjimą. Yra kitų būdų diskusijai“, - pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Prezidentūroje vykusią konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI), kartu su Europos integracijos studijų centru (EISC) ir Transeuropine politikos mokslų asociacija (TEPSA). Į konferenciją atvyko žymūs Europos politikos ekspertai, kurie su politikais aptars pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus.
