Jis perima vadovavimą šaliai, kurią smarkiai suskaldė armijos sprendimas nušalinti pirmąjį laisvai išrinktą šalies prezidentą Mohammedą Mursi - po kelias dienas trukusių jo šalininkų ir vis gausėjančių priešininkų kruvinų susirėmimų.
Ironiška tai, kad pats M.Mursi paskyrė jį į Egipto teismų sistemos aukščiausią postą, iš kurio jis, armijai sustabdžius konstitucijos galiojimą, žaibiškai iškilo į politinės valdžios viršūnę.
67 metų A.Mansouras, trijų vaikų tėvas, kuris buvo gavęs stipendiją prestižiškiausioje Prancūzijos Nacionalinėje administracijos mokykloje, valdant Hosni Mubarako režimui daug metų dirbo teisėju.
Jis dirbo valstybės remiamuose religiniuose teismuose, kurie skelbia fatvas dėl apeigų laikymosi, taip pat - civiliniuose ir baudžiamuosiuose teismuose.
A.Mansouras padėjo parengti priežiūros įstatymą prezidento rinkimams, per kuriuos 2012 metais į valdžią iškilo M.Mursi.
Nuo 1992-ųjų A.Mansouras buvo Aukščiausiojo Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojas.
Ne taip, kaip pagrindiniai opozicijos lyderiai, tarp kurių yra Nobelio taikos premijos laureatas Mohamedas ElBaradei ir buvęs Arabų lygos vadovas Amras Mussa, A.Mansouras niekada nebuvo plačiai žinomas, tačiau būtent tai galbūt ir tiko kariškiams, ieškojusiems neutralaus vadovo potencialiai komplikuotai pereigai.
Šis pliktelėjęs teisėjas su ūsais tikriausiai būtų galėjęs niekieno neatpažintas pereiti per minią viename iš didžiulių opozicijos protestų, kurie sekmadienį vyko visoje šalyje ir kurie paskatino kariškius dramatiškai įsikišti.
Per 12 M.Mursi valdymo mėnesių A.Mansouro nuotraukos niekada nebūdavo tarp tų, kurias nešdavo milijonai opozicijos mobilizuotų demonstrantų.
