Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kad švietimo ir mokslo ministro įsakymas, kuris palengvino lietuvių kalbos valstybinį egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui.
Teismas akcentavo, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, kurios vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų.
Ministras neslepia, kad toks jo įsakymas – politinio valdančiosios koalicijos susitarimo pasekmė. Prieš tai buvusios valdžios priimtos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos buvo pripažintos antikonstitucinėmis, dabar ministro įsakymas – antikonstitucinis.
Švietimo sistema tapo tarsi politikų įkaite, tačiau užuot padarę išvadas, jie – būtent Lenkų rinkimų akcija – žada valdančiajai koalicijai teikti naujus siūlymus dėl valstybinių egzaminų.
Švietimo ir mokslo ministro pasirašytą įsakymą Vyriausiajam administraciniam teismui apskundė grupė Seimo opozicijos narių. Vienas iš jų – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras – teigia, kad tikėjosi, jog ministro įsakymas bus pripažintas neteisėtu.
„Jeigu mes palengvinam nelietuviškos mokyklos mokinukui egzaminą, tai kitame etape, sakykim, kolegijoje, universitete, jam jau gali būti sunkiau integruotis, laikyti egzaminus, lankyti užsiėmimus. Be to, kai kurie ne lietuvių tautybės mokiniai mokosi lietuvių mokyklose – ir nemažas procentas. Tai jiems yra vienoki reikalavimai egzaminui, kadangi lietuviška mokykla, nors jie ir nebūtinai yra lietuviai, o tie, kurie nelietuviškose mokyklose, kur jau kita programa taikoma, jie laiko pagal kitus reikalavimus“, – savo poziciją aiškina S. Šedbaras.
Buvęs Vilniaus Universiteto rektorius, dabar Seimo narys Benediktas Juodka sako, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas ir kolegijas konkuruoja, todėl akivaizdu, kad ir reikalavimai turi būti vienodi.
„Ministras – naujai atėjęs žmogus, gal ne visiškai įsigilino į šią problemą, o gal jautė savo partijos kolegų spaudimą“, – svarsto B. Juodka.
Universitetų rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas taip pat įtaria, kad ministras nesugebėjo atsispirti valdančiosios koalicijos partnerių – Lenkų rinkimų akcijos – spaudimui.
„Politiniai motyvai neturėtų turėti įtakos turiniui, įstojimo sąlygoms, egzaminams. Tai čia vienareikšmiai“, – tvirtina P. Baršauskas.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis neneigia, kad sprendimas palengvinti tautinių mažumų mokyklų abiturientų laikomą lietuvių kalbos egzaminą buvo priimtas valdančiosios koalicijos politinėje taryboje, tačiau jis tam neprieštaravęs.
„Sprendimas buvo priimtas politinėje taryboje, sėdint visiems politinėje taryboje dalyvaujantiems koalicijos vadams. Bet aš nebuvau prieš, nes yra prasmės tame, ką mes buvom padarę. Buvusios Vyriausybės sprendimai neužtikrino to, kad tautinių mažumų mokyklose abiturientai lietuvių kalbos egzaminui būtų paruošti taip, kaip lietuvių mokyklose. Iš kitos pusės, aš tikėjausi, kad bus panaši reakcija, bet kad bus Konstitucijos pažeidimas, tikrai negalvojau“, – sako D. Pavalkis.
Parlamentaras B. Juodka baiminasi, kad dėl politikų sprendimų gali nukentėti stojantieji į universitetus.
„Gimnazistų požiūriu, tai konkurencinėje kovoje, ypatingai stojant į studijų programas, kurios yra labai populiarios, yra aiškiai pažeistas lygios konkurencijos taisyklės. Ir, aišku, kai kurie gimnazistai nukentės“, – mano B. Juodka.
„Žinoma, yra nepatogumų jauniems žmonėms. Vieni susiplanavę savo dalykus, kuriuos studijuoja vienaip, dabar gaunasi kitaip. Yra nukentėjusių iš abiejų pusių. Yra ir labai daug nukentėjusių lietuvių. Pavyzdžiui, jaunuolis ar jaunuolė, kurie studijavo Anglijoj, grįžo čia, ten lietuvių kalbos nesimokė ir staiga jie laikė be lengvatų“, – sako Universitetų rektorių konferencijos prezidentas P. Baršauskas.
Tačiau teisės specialistai teigia, kad galimybės apskųsti stojimo į universitetus rezultatus – tik teorinės.
„Administracinis teismas išnagrinėjo bylą po egzamino ir įsakymo teisėtumas yra konstatuotas tik dabar, birželio 18 dieną, kada jau egzaminai yra pasibaigę ir stojimas prasidėjęs, tai vargu ar tuo principu – galiojimo atgal – būtų galima pasiremti“, – mano S. Šedbaras.
Tačiau panašu, jog po šio teismo sprendimo politikai nepasimokė. Rudenį Lenkų rinkimų akcija planuoja naujas diskusijas, kurios vėl gali virsti ultimatumais trauktis iš koalicijos.
„Mes koalicijoje buvom nutarę, kad tai, ką ministras padarė savo įsakymu, buvo sušvelninta situacija tiktai šitiems dvyliktokams, kurie baigė šiais metais. Klausimas, ką daryti su tais vienuoliktokais, kurie dabar bus dvyliktokai, kurie laikys egzaminą kitais metais, bei su dešimtokais, kurie pradeda mokytis pagal suvienodintas programas, neatsižvelgiant į skirtumus“, – sakė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys Jaroslavas Narkevičius.
„Čia ir mano kaltė, ko gero, ir visų koalicijos partnerių kaltė, bet aš manau, kad mes tas klaidas ištaisysim. Manau, kad kitu įsakymu, kurį pasirašysiu, bus išdėstyta pamečiui, kaip tas egzaminas atrodys ir kada visi Lietuvos vaikai laikys vienodą, vienodai vertinamą lietuvių kalbos valstybinį egzaminą“, – teigia ministras D. Pavalkis.
Labai norint, tokių klaidų galima būtų ir išvengti. Vien prisiminus, kad švietimo sistema, o ir kitos sritys, neturėtų priklausyti vien nuo politinių skersvėjų ir politikų siekio susikrauti politinius dividendus.
