„Kariai yra vienintelė profesija, kuri prisiekia atiduoti savo gyvybę už tėvynę. Jų tarnyba yra labai įtempta, sunki, sudėtinga, tikėtis, kad jie galėtų atlikti normaliai pareigą dar po tarnybos ieškodami kažkur pragyvenimo šaltinio ir dar aštuonias valandas dirbdami ir po naktinės pamainos ateidami į tarnybą, labai sunku“, - BNS sakė ministras.
Jo teigimu, bus siekiama kariams sudaryti tokias tarnybos sąlygas, apmokėti už jų tarnybą, kad „jie galėtų išlaikyti savo šeimas iš pagrindinio darbo“.
„O tie, kurie turi kūrybinių gaidelių, kurie turi gyslelę rašyti eilėraštį ar pamatyti gerą vaizdą ir jį užfiksuoti fotoaparatu, kūrybinį darbą paliekame kaip saviraiškos galimybę. Ar pasidalyti su jaunesne karta pedagoginiame darbe“, - aiškino J.Olekas.
Seime svarstomas jo pateiktas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos pataisos projektas, kuriuo siūloma panaikinti galimybę kariams dirbti kitą darbą, gavus atitinkamą leidimą.
Tokia galimybė kariams suteikta nuo šių metų sausio 1-osios. Tačiau, krašto apsaugos ministro tvirtinimu, toks leidimas nė vienam kariui nesuteiktas.
„Jis buvo priimtas pernai pabaigoje, ir, deja, juo niekas nesusiviliojo. Turėjome tik keletą paklausimų. Kad būtų norinčių ir sakančių, kad aš per tarnybą kariuomenėje pailsiu ir man reikia eiti iš šono užsidirbti, nebuvo. Turime patirties su policijos pareigūnais - tie, kurie turi kitas pareigas, jiems sudėtingiau atlikti darbą“, - BNS sakė J.Olekas.
Pernai lapkritį Seimas papildė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnį ir suteikė teisę kariams dirbti laisvu nuo tarnybos metu, gavus atitinkamą leidimą. Įstatymas įsigaliojo nuo 2013 metų sausio 1 dienomis.
Šį pasiūlymą teikusi tuometinė krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė sakė, kad „siūlymą leisti kariams dirbti papildomai padiktavo pats gyvenimas ir kitų šalių patirtis“. Anot jos, ne vienas karys, nenorėdamas palikti kariuomenę, įsidarbina papildomai, taip pažeidžia tvarką ir yra atleidžiamas iš kariuomenės.
