Ilgalaikis smurtas ir išsivysčiusi nežabota baimė galiausiai kerta per sveikatą, o, kaip sako specialistai, baimė kaupiasi dubens apačioje. Mušamos moterys skundžiasi anorgazmija, įvairiais uždegimais ir kitais ginekologiniais susirgimais.
„Vienas labai svarbus dalykas yra didžiulės seksualumo, intymumo problemos: anorgazmija, įvairūs uždegimai, ligos. Laikoma, kad baimė kaupiasi dubens apačioje. Nuolatos patiriama baimė iš tikrųjų lemia ginekologines ligas. Tai tikrai yra neatpažįstama, apie tai kalbama pro miglą“, - Seime vykusioje konferencijoje apie smurtą šeimoje sakė krizių centro „Vilniaus moterų namai“ atstovė Lilija Henrika Vasiliauskienė.
Smurtas bei nuolatinė baimė taip pat lemia dirglumą, nemigą, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, oro trūkumą, skrandžio ar virškinimo organų veiklos sutrikimus bei vėžį.
Kaip atpažinti smurtautoją?
Diskusiją apie smurtą šeimoje surengė liberalė Dalia Kuodytė ir JAV ambasada. Paklausyti pranešimų apie smurtą šeimoje atėjo ne itin seniai prieš žmoną Rozvitą Vareikienę smurtavęs Seimo narys Egidijus Vareikis.
Krizių centro „Vilniaus moterų namai“ direktorė L.H. Vasiliauskienė pasakojo, kad atpažinti smurtautoją galima dar pradedant draugauti. Pagrindinis skiriamasis bruožas – su mergina draugaujantis vaikinas nepaprastai domisi jos gyvenimu ir net visomis jo smulkmenomis.
„Smurtautojui yra būdingi tam tikri bruožai. Netgi pačioje pradžioje, kai prasideda santykiai, galima numatyti, kad jie taps smurtiniais. Vienas iš tokių požymių asmens, kuris ateityje smurtaus prieš savo partnerę, didelis domėjimasis jos gyvenimu, visomis gyvenimo sritimis, kišimasis į gyvenimą. Tai iš pradžių atrodo kaip didelis atsidavimas. Toliau tai pereina į smurtinę kontrolę“, - sakė L. H. Vasiliauskienė.
Jos teigimu, kai tik smurtautojas pajuntą įgavęs valdžią ir galią, kontrolė vis stiprėja, įtampa auga, kol galiausiai viskas baigiasi smūgiais.
Iš pradžių bučiniai ir gėlės, vėliau smūgiai bei kontrolė
Specialistai sako, kad egzistuoja specifinis smurto ratas, kuris pirmiausia prasideda nuo vadinamojo „medaus mėnesio“ – vyras asistuoja moteriai, visaip ją lepina, giria ir panašiai. Vėliau smurtautojas švelniai stiprina kontrolę, o auka priešinasi. Tuo laikotarpiu auga įtampa, kyla konfliktai, tačiau viskas baigiasi smurtu.
„Daugelis moterų būdamos smurtiniame ryšyje mano, kad jeigu jos ištekės, tai smurtautojas bus laimingas ir nusiramins. Nežinau, ką jis ten gaus: seksą, gerą maistą ar dar kažką. O būna visiškai atvirkščiai – ji žengia į spąstus ir prisiima atsakomybę. Ji mano, kad tai jos atsakomybė, kad vyras neramus, kad auga įtampa ir grėsmė“, - pasakojo Krizių centro direktorė.
Pasak jos, įtampa gali augti net keletą metų, kol galiausiai išsilieja smūgiais. Tačiau į smurto ratą patekusi pora paprastai puola staigiai glaistyti santykių, o smurtautojas susirūpina aplinkos nuomone ir vėl prasideda „medaus mėnuo“. Tačiau jis trunka trumpiau, vėliau įtampa vėl auga, ir smurtas kartojasi.
L.H. Vasiliauskienės teigimu, smurtautojas paprastai visą atsakomybę už blogus santykis perkelia moteriai. Pavyzdžiui, sako: „Jeigu tu to nebūtum pasakiusi arba nebūtum padariusi, nebūtum kalbėjusis su tuo žmogumi, aš niekada nebūčiau taip pasielgęs“.
„Moteris tada jau laisva valia atsisako eiti į darbą, nes nuo to bus blogai, matytis su giminėmis, nes neva jie pripumpuoja „arabų“, nebedraugauja su draugėmis, užrašo turtą vyrui, nes jis jaučiasi blogai, nes moteris turtingesnė už jį“, - pasakojo Krizių centro „Vilniaus moterų namai“ direktorė.
„Moteris kuri du kartus yra patyrusi visą smurto ratą, jau laikoma moterimi, kenčiančia nuo mušamos moters sindromo. Ir užtat sakoma, kad pirmas smūgis turi būti paskutinis. Jokiu būdu negalima susitaikyti ir laukti, turi būti imamasi priemonių, nes tuomet moteris dar turi galių. Tačiau smurto ratui sukantis, ji jų turi vis mažiau ir vis mažiau. Medaus mėnesio fazė trumpėja ir paskui išnyksta visai, gyvenimo erdvė siaurėja, smurtautojas užima vis didesnę jos gyvenimo dalį“, - pridūrė L.H. Vasiliauskienė.
Kas yra išmoktas bejėgiškumas?
Krizių centro vadovė sako, jog vienas iš mušamos moters sindromo bruožų yra tam tikras išmoktas bejėgiškumas. Išmoktas bejėgiškumas yra suformuotas įsitikinimas, kad kovoti nėra prasmės. Tokios būsenos nustojama stengtis nutraukti pasikartojantį smurtą, bandoma prisitaikyti gyventi grėsmę keliančioje situacijoje.
Krizių centro „Vilniaus moterų namai“ vadovės teigimu, paprastai grėsmės akivaizdoje žmogus turi du prigimtinius pasirinkimus – bėgti arba gintis. Gyvendama smurtiniuose santykiuose moteris išmoksta atpažinti pavojaus augimą, vyro pykčio didėjimą, tačiau gyvena didžiulėje baimėje.
„Tačiau dėl išmokto bejėgiškumo sindromo moteris bando tai nuo savęs nuslėpti, ji mano, kad gali kontroliuoti smurtautoją, kad ji valdo situaciją. Taip ji siekia sumažinti grėsmę. Bet jos išgyvenama baimė nepraeina be pėdsakų. Jos autonominė nervų sistema yra nuolatinėje parengtyje, organizmas visada yra pasiruošęs bėgti arba gintis. Ta aukštos parengties būsena turi tiesioginės įtakos organams ir jų funkcionavimui. Moteris gali jausti nuolatinį nerimą, jai gali būti sunku susikaupti. Ilgainiui autonominė nervų sistema nualinama ir tada turime psichomatozes“, - sakė L.H. Vasiliauskienė.
Jos teigimu, tokios moterys skundžiasi oro trūkumu, nesuvokiamu baimės jausmu, panikos reakcijomis, galvos svaigimu, širdies ritmo permušimais, prakaitavimu. Pasak pranešėjos, mušamos moterys suserga depresija, jaučia nuolatinį nerimą, suyra jos kūno schemos: moteriai tampa nebesvarbu, ar ją užmuš, ar suluošins.
„Moterys sako: „Jis vieną kartą mane užmuš ir viskas baigsis“, - teigė L.H. Vasiliauskienė.
