Bent jau taip mano vokiečių leidinyje „Die Welt“. Primenama, kad G. Kasparovas – šachmatų pasaulio čempionas, dalyvavęs masinėse protesto akcijose, o S. Gurijevas – ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo patarėjas ir Rusijos ekonominės mokyklos rektorius, užsitraukęs valdžios pyktį kalbomis apie neteisėtą Michailo Chodorkovskio suėmimą.
Visuomenės nuomonės tyrimų instituto „Levada Centr“ duomenimis, šiuo metu išvažiuoti iš Rusijos norėtų 22 proc. gyventojų. Tai naujas rekordas, lyginant su 2009 m. krizės duomenimis, kai išvykti iš šalies norėjo 13 proc. respondentų.
Korespondento Eduardo Steinerio teigimu, suprantama – šiais laikais visi sėdi ant lagaminų. Realiai tokiomis nuotaikomis gyvena tik 1 proc. rusų, o dokumentus vizai renka apskritai mažiau nei procentas. „Tačiau tokiai didelei šaliai kaip Rusija, su 134 mln. gyventojų, tai reiškia, kad išvažiuoti nori daugiau nei milijonas, – rašoma straipsnyje. – Be to, anksčiau iš Rusijos kasmet emigruodavo nuo 100 iki 150 tūkst. žmonių.“ Autoriaus teigimu, egzistavo nemažai būdų kirsti sieną – pradedant europietiškomis šaknimis ir Amerikos Žaliosios kortos laimėjimo iki nekilnojamojo turto užsienyje pirkimo.
Nauja emigracijos banga prasidėjo 2011 m. rudenį, kai pasidarė aišku, kad Vladimiras Putinas trečią kartą grįš į prezidento postą, rašo straipsnio autorius. Nuo tada „rusų valdininkai ir saugumo institucijos lyg nuo grandinės nutrūko ir ėmė iki tol neregėtos represijų programos“. Tačiau, kaip rašo autorius, V. Putinas – ne vienintelis pretekstas emigracijai. Kur kas daugiau rusų nepatenkinti gyvenimo kokybe, sudėtinga šalies ekonomine padėtimi, valdininkų savivale ir nepalankiomis sąlygomis kurti verslą. Daugiausia emigruoja studentai ir verslininkai.
Specialistai skelbia pavojų – dėl protų nutekėjimo iš šalis gali likti be intelektualų, o Kremlius ramiai reaguoja. „Dėl protingiausių, sumaniausių trūkumo silpsta opoziciniai ir disidentų judėjimai“, – konstatuoja „Levada-Centr“ vadovas Levas Gudkovas.
