Prieš porą metų tokių skundų Vilniaus visuomenės sveikatos centras sulaukdavo vos kelių dešimčių per metus. Dabar kalinių raštai į centrą plaukia šimtais, pernai sulaukta beveik trijų šimtų.
Problema esą ne tik Vilniaus – nuteistųjų raštų neatsigina visos Lietuvos visuomenės sveikatos specialistai. Nuteistųjų skundai plūsta ir į Seimo kontrolierių įstaigą. Anksčiau persiųsdavę tokius skundus visuomenės sveikatos centrams, dabar kontrolieriai bando bent šiek tiek amortizuoti šių specialistų krūvį ir kalinių skundus grąžina kalėjimų vadovams, kad problemą pirmiausiai bandytų spręsti jie patys.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė „Info dienai“ pasakoja, kad pasitvirtina mažiau nei trečdalis nusiskundimų. Puikiai išmanantys savo teises kaliniai ne tik akylai stebi kiekviena pažeidimą, bet ir patys sukurpia pretekstus nusiskundimams.
„Nuteistieji išsuka kameroje lempą ir mūsų prašo tikrinti apšvietimą, nors tai net ne mūsų tarnybos kompetencija. Sulaužo langą ir sako, kad neįmanoma vėdinti patalpos. Skundžiasi, kad nesudaromos sąlygos naudotis tualetu, nors prieš tai patys nuteistieji tualetą sudaužė,“ – „Info dienai“ pasakojo A. Razmienė. Kiekvieną, net ir patį keisčiausią nuteistųjų skundą tarnybos privalo patikrinti.
Kalinčiųjų piktnaudžiavimo neneigia ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo valdžia. Kalėjimo direktorius Viktoras Davidenka neslepia, kad tenka paisyti ir akivaizdžiai nepagrįstų kalinių reikalavimų.
„Kai lauke spaudžia dvidešimties laipsnių šaltis, kaliniai atidaro langus. Kviečiasi tikrintojus ir šie, natūralu, patalpose nustato žemesnę temperatūrą už normą. Tada turime nuteistiesiems pirkti šildytuvus“, – sako V. Davidenka.
Neoficialiai pareigūnai prasitaria, kad iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras irgi piktnaudžiauja savo teisėmis. H. Daktaras esą po lovos čiužiniu pūdė daržoves ir skundėsi, kad kameroje smirda, prisiveisė muselių. Iš Lietuvos valstybės už orumą žeminančias sąlygas H. Daktaras siekia prisiteisti 1 mln. litų.
Kalinių skundų neatsiginančios įstaigos mato tik vieną išeitį – prieš daugelį metų statytus kalėjimus perstatyti arba kalinius perkelti į naujas patalpas. Jau nuo 2009-ųjų iš Vilniaus centro žadama iškelti Lukiškių kalėjimą, bet naujo kalėjimo pamatų niekas lieti neskuba.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras „Info dienai“ sakė, kad skirti lėšų naujam kalėjimui numatoma jau kitąmet. Anot S. Šedbaro, anksčiau skirti lėšų kalėjimo statyboms nebuvo prasmės, mat nebuvo numatytas sklypas, kuriame galėtų prasidėti statybos. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktorius tikisi, kad naujose patalpose dirbs kaip numatyta, nuo 2017-ųjų.
Kol valdžia neranda žemės ir pinigų naujiems kalėjimams – visuomenė už kalinių gerovę moka kelis kartus. Iš kiekvieno gyventojo kišenės atseikėjama kalinių išlaikymui, senų patalpų remontui ir teismuose priteisiamą žalą dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų.
„Mes negalime neremontuoti, nes bet kuriuo atveju nuteistųjų sąlygos turi atitikti teisės aktais nustatytas normas iki paskutinės kalinimo dienos“ – „Info dienai“ sakė Lukiškių kalėjimo direktorius. pasakojo V. Davidenka.
Kaliniai teismų prašo įspūdingų sumų, bet iki šiol didžiausios Lietuvoje priteisiamos sumos – keli tūkstančiai litų.
