Kad lietuviai būtų linkę sugrąžinti 1998 metais panaikintą mirties bausmę – ne naujiena. 2009-aisiais mirties bausmę įteisinti norėjo 50 proc. šalies gyventojų.
Tačiau kyla klausimas, kokie žmonės linkę įteisinti mirties bausmę? Gal mirties bausmės nori tik konservatyviai mąstantys senoliai arba mažai išsimokslinę žmonės? O gal tai priklauso nuo lyties?
Mirties bausmei nepritaria jaunesni žmonės
Kaip atskleidė apklausos duomenys, mirties bausmę sugrąžinti pageidautų 48,3 proc. apklaustų gyventojų. Priešingos nuomonės laikėsi 37,2 proc. žmonių, o 14,5 proc. respondentų nežinojo, kaip atsakyti, arba neturėjo nuomonės.
Mirties bausmės sugrąžinimui dažniau pritaria vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų žmonės, gyvenantys rajonų centruose ar kaime.
Jauniausi respondentai, kurių amžius 18-25 metai, tokiai bausmei itin nepritaria. Nepritariančių šioje amžiaus grupėje buvo 45,4 proc.
| Kaip manote, ar reikėtų Lietuvoje sugrąžinti mirties bausmę? (mirties bausmė Lietuvoje panaikinta 1998 m.) (proc.) | |
| Taip | 48,3 |
| Ne | 37,2 |
| Nežino/ neatsakė | 14,5 |
| Iš viso: | 100 |
Norą sugrąžinti mirties bausmę išreiškė 58 proc. 56-erių metų amžiaus ir vyresnių gyventojų, 50 proc. 46-55 amžiaus žmonių, 44,9 proc. 36-45 metų amžiaus respondentų ir 46,1 proc. 26-35 metų amžiaus apklausos dalyvių.
Mirties bausmei taip pat labiau pritaria 50,4 proc. aukštesnįjį, vidurinį ar specialų vidurinį išsilavinimą įgavę žmonės bei 52 proc. žmonių, kurie nebaigė vidurinės mokyklos.
Moterys mirties bausmę skirtų už grupinius išprievartavimus
Klausiami apie nusikaltimus, už kuriuos reikėtų skirti mirties bausmę, respondentai dažniausiai minėjo itin žiaurius nužudymus, mažamečių vaikų prievartavimus, žaginimus bei bet kokius tyčinius nužudymus.
Už itin žiaurų nužudymą mirties bausmę skirtų 28,5 proc. gyventojų, o už mažamečio išprievartavimą – 18,4 proc.
Kad mirties bausmė turėtų būti skiriama už bet kokius tyčinius nužudymus, manė 16,6 proc. žmonių.
Dalis gyventojų mirties bausmę skirtų už grupinį išprievartavimą arba išžaginimą. Taip mąstė 14,7 proc. respondentų.
Už negrupinį išprievartavimą ar išžaginimą pačią aukščiausią bausmę siūlytų 10,8 proc. gyventojų.
Mirties bausmę už prekybą žmonėmis įteisintų 5,6 proc. gyventojų, už prekybą narkotikais – 4 proc., už valstybės išdavimą – 1,4 proc.
Moterys mirties bausmę dažniau skirtų už grupinį išprievartavimą bei prekybą žmonėmis, vyrai – už narkotikus ir valstybės išdavimą. Žemesnio išsimokslinimo atstovai mirties bausmę dažniau skirtų už bet kokius tyčinius nužudymus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai – už tyčinius itin žiaurius nužudymus.
| Jūsų nuomone, už kokius nusikaltimus reikėtų skirti mirties bausmę? (proc.) | |
| Už tyčinius, itin žiaurius nužudymus | 28,5 |
| Už mažamečio (nepilnamečio) išprievartavimą | 18,4 |
| Už bet kokius tyčinius nužudymus | 16,6 |
| Už grupinį išprievartavimą, išžaginimą | 14,7 |
| Už išprievartavimą, išžaginimą | 10,8 |
| Už prekybą žmonėmis | 5,6 |
| Už prekybą narkotikais | 4,0 |
| Už valstybės išdavimą | 1,4 |
| Iš viso: | 100 |
Kas turėtų padengti išlaidas už kalinius?
Gyventojų buvo teiraujamasi ir apie tai, kas turėtų apmokėti laisvės atėmimo bausmę atliekančių kalinių kalinimo išlaidas. Šiuo metu kaliniai yra išlaikomi valstybės lėšomis.
Kalėjimų departamento duomenimis, vidutiniškai vieno kalinio išlaikymas kainuoja po 45 litus kasdien. Lietuvoje yra 9620 įkalintų asmenų: 8488 yra nuteistieji, o 1132 dar laukia teismo.
Kaip ir buvo galima tikėtis, dauguma respondentų, arba 66,7 proc. apklaustųjų, manė, kad savo išlaikymą turėtų garantuoti patys kaliniai.
Dar 25,3 proc. žmonių svarstė, kad išlaidas per pusę turėtų padengti patys kaliniai ir valstybė.
Likti prie esamos tvarkos, kai kalinius išlaiko mokesčių mokėtojai, norėjo tik 1,6 proc. gyventojų, o 6,4 proc. žmonių neturėjo nuomonės.
Už tai, kad kalinimo išlaidas padengtų patys kaliniai dažniau pasisako vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimoklinimo vyrai.
Didesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo bei didmiesčių atstovai dažniau šias išlaidas padalytų tarp valstybės ir pačių kalinčiųjų.
| Kaip manote, kas turėtų apmokėti laisvės atėmimo bausmę atliekančių kalinių kalinimo išlaidas? | |
| Patys kaliniai | 66,7 |
| Per pusę kaliniai ir valstybė | 25,3 |
| Valstybė | 1,6 |
| Nežino/ neatsakė | 6,4 |
| Iš viso: | 100 |
Skirtumas: A. Hitleris taborą iššaudytų, demokratinės valstybės ieško kitų būdų
Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas teigia, kad žmonės, pageidaujantys mirties bausmės grąžinimo, paprasčiausiai nežino, jog Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo jos atsisakyti, todėl sugrįžimas prie buvusios būklės yra neįmanomas. Pasak jo, jeigu žmonės žinotų apie šį aspektą, jie net negalvotų apie mirties bausmė sugrąžinimą.
„Pirmiausia atsakysiu formaliai: kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą, tai ji buvo susipažinusi su tomis taisyklėmis ir sąlygomis. Viena iš įstojimo sąlygų buvo, kad Lietuvoje neturi būti mirties bausmės. Vadinasi, Lietuvos žmonės stojant sutiko su daugeliu sąlygų, tarp jų ir su ta. Europai ta sąlyga yra labai svarbi“, - aiškino pašnekovas.
J. Stašinsko teigimu, mirties bausmių taikymas labiau būdingas totalitarinėms valstybėms, o ne demokratinėms. Ir nors kai kuriose JAV valstijose mirties bausmė taikoma, tačiau, pasak Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininko, ši valstybė nėra pavyzdys, nes joje tam tikram skaičiui gyventojų tenka daugiausia kalinių.
„Tik totalitarinėse valstybėse gali taip būti. Sakykime, mes turime čigonų taborą ir nieko negalime padaryti. Jeigu būtų totalitarinė valstybė ar Adolfo Hitlerio atveju, tai jie sustatytų kulkosvaidžius iš visų pusių, nieko nežiūrėtų ir sušaudytų visą taborą, sudegintų. Demokratinės valstybės negali to imtis“, - pasakojo J. Stašinskas.
Pasak pašnekovo, daugybė tyrimų rodo, kad mirties bausmės neatgraso žmonių nuo nusikaltimų, nes darydami juos žmonės nemąsto, jog bus pagauti.
J. Stašinksas teigia, kad mirties bausmės klausimą keliantys žmonės jam pasipiktinimo nekelia, tačiau tokio tipo politikus jis įvardija kaip prostitutes, kurios lenda po rinkėjais.
„Mano supratimu, visiems žmonėms reikia aiškinti iš Europos Sąjungos pusės, kad neturėtų jokių iliuzijų. O tie visokie politikieriai, tai jie puikiausiai viską žino, kad negalima nieko padaryti. Bet kaip sakant jie palenda, atleiskit už žodį, kaip prostitutė po rinkėjais – ko tas nori, tą ir duoda. Kad tik gautų balsus“, - piktinosi J. Stašinskas.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 16-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA.
