– Ukrainoje daug rašoma apie jūsų jaunesnįjį sūnų Nikolajų. Ar regite jį savo įpėdiniu ir ar linkite jam tapti prezidentu?
– Veikiausiai nesulauksiu to laiko, kai mano jaunesnysis sūnus galės užsinorėti tapti prezidentu. Kalbos apie įpėdinius yra tuščios. Pas mus jas pradėjo geltonoji spauda, vadinamoji penktoji kolona, nes opozicijos mūsų šalyje nėra. Ji finansuojama iš išorės, iš Europos Sąjungos ir Amerikos, ir aišku, kokią politiką vykdo. Man pradėjo priekaištauti, kad Nikolajus – mano įpėdinis. Tačiau jam reikia dar 30 metų, kad pamėgintų tapti prezidentu. Manęs iki to laiko šiam pasaulyje jau nebebus.
– Nebūtinai, galbūt ir būsite.
– Žinoma, aš noriu gyventi. Tačiau suprantate, dirbti prezidentu, šiose pareigose naikinti save, kiekvieną dieną tampyti savo nervus ir ilgai gyventi yra, žinoma, sudėtinga. Tai eilinis prasimanymas, gąsdinantis žmones. Neva Lukašenka bus valdžioje, kol užaugs Kolia. Manė, kad liaudis šito išsigąs. Tačiau pas mus kompaktiška šalis, žmonės yra reiklūs ir nesijaudina. O jums tai sukeltų nerimą?
– Atvirkščiai, nuramintų, įtikintų Baltarusijos stabilumu.
– Man priekaištaujama ir dėl to, kad vyresnysis sūnus taip pat trokšta tapti prezidentu. Tai arčiau tiesos. Tačiau jūs labai teisingai paklausėte: ar noriu, kad sūnus taptų prezidentu? Nenoriu. Jūs neįsivaizduojate, ką prezidentavimas reiškia mano šeimai. Noriu, kad mano vaikai gyventų ramiai ir kad į mus nemėtytų pagalių.
Niekas man neprikiš to, jog pats noriu, kad mano vaikai taptų prezidentais. Aš, žinoma, negalėsiu iš jų atimti šios teisės, bet vyresnėlis sako, kad jam pakaks ir mano prezidentavimo.
Mano vyresnysis sūnus dirba mano padėjėju. Jis sąžiningas žmogus, niekam nemaišo. Jis man yra papildomas informacijos šaltinis. Jis ateina ir papasakoja tėtušiui, kas jam atrodo svarbu.
Štai Rusijoje, Ukrainoje, kas kontroliuoja jėgos struktūras? Prezidentas? O kaip? Problemų juk apstu. Pas mus Baltarusijoje prie prezidento pareigybės įsteigtas Operatyvinis – analitinis centras, jame dirba maždaug šimtas žmonių. Jį kontroliuoja mano vyresnysis sūnus. Pagal įstatymus jam paklūsta specialiųjų tarnybų viršūnės. Sūnus serga už tėvą, prokuroras supranta, kad jis yra pavaldus, ir teisėjai supranta, kad yra pavaldūs. Jeigu galva nesupuvusi, uodega suksis.
Tačiau aš niekada nesakiau sūnui: aš pasitrauksiu, o tu pasiliksi.
