aA
Vietoj įvažiavimo į savo sklypą – svetima žemė ir privatūs namai. Su tokia situacija susidūrė alytiškiai Monika ir Algis Baciuškos, jau ketvirtus metus bandantys išsireikalauti teisę privažiuoti prie nuosavo namo.
Stop
Stop
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Baciuškos Alytuje, Seinų gatvėje, mažame nuosavame name, gyvena jau keliolika metų. Tačiau alytiškių buitį aukštyn kojom apvertė miesto savivaldybės tarybos 2009 m. pabaigoje priimtas sprendimas perbraižyti aplinkinius sklypus. Taip privažiavimas prie Baciuškų žemės atsidūrė privačiame, kito savininko žemės sklype, kuriame jau planuojama gyvenamoji statyba.

Sužinojo, kad prie nuosavo namo neprivažiuos

Į DELFI redakciją kreipėsi alytiškių sūnus Mykolas Baciuška, atstovaujantis savo tėvus ginče su Alytaus savivaldybe. Anot jo, vieną dieną jo tėvai sulaukė pasiūlymo pasirašyti po dokumentu, supažindinančiu juos su kuriozišku faktu – metų metus naudojamas įvažiavimas į Baciuškų kiemą priskiriamas kitam sklypui.

„Suformuoti nauji sklypai. Atrodo, jų yra 99. Atkuriama nuosavybės teisė politiniams kaliniams ir tremtiniams ar jų atžaloms. Pavasarį (2010 m. – DELFI) mano tėvams atnešė dokumentus: yra šalia jūsų suprojektuotas sklypas, prašau pasirašyti. Jie paprašė, kad parodytų sklypo planą: pamatė, kad jis užkerta įvažiavimą į dabar esamą mūsų sklypą. Ir atsisakė pasirašyti“, - prisiminė M. Baciuška.

Vyriškis pasakojo, jog savivaldybės prašyta atsižvelgti į teritorijos specifiką ir pakoreguoti detalųjį planą, tačiau savivaldybė su tuo nesutiko.

„Jie negalėjo iš tikrųjų paaiškinti, kokiais dokumentais, kokiais matavimais buvo remtasi. Tiesiog paėmė: kaip norėjo, kaip jiems patogiau būtų, taip ir padarė“, - tęsė M. Baciuška.

Sklypas Baciuškų kaimynystėje jau turi naują savininką. Žemės naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos.

Savivaldybė į kompromisus nėjo

M. Baciuškos teigimu, savivaldybei siūlytas ne vienas kompromisas. Pavyzdžiui, prašyta savivaldybės lėšomis įrengti įvažiavimą į Baciuškų valdas – esą taip alytiškai būtų atsisakę visų pretenzijų.

„Mes – nepiktybiniai žmonės. Sakėme, galite iš šono padaryti įvažiavimą. Jie pasakė, kad gali tik leidimą duoti. Bet visas įrengimas, lėšos – viskas mūsų. Vienareikšmiškai pasakiau: ne aš prisidirbau, ne aš ir turiu srėbti tą košę“, - pasakojo pašnekovas.

Du teismai – dvi nuomonės

Galiausiai Baciuškos nutarė kreiptis į teismą. Alytiškių nuomone, savivaldybė pažeidžia jų teises, Teritorijų planavimo įstatymą ir nesilaiko Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių.

Ginčo ėmęsis Kauno apygardos administracinis teismas nutarė alytiškių skundo apskritai nepriimti – esą jų ginčyti savivaldybės sprendimai „jokių materialinių teisinių pasekmių nesukėlė“. Alytiškiai tokį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Pastarasis nurodė Kauno teismui skundą nagrinėti iš naujo.

LVAT nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas susitelkė į teisinės technikos smulkmenas ir dėl jų atsisakė nagrinėti jų skundą, užuot padėjęs Baciuškoms ištaisyti savo skundo teisines spragas.

„Teismas nebuvo aktyvus ir, manydamas, kad pareiškėja (M. Baciuškienė – DELFI), skųsdama administracinį aktą (...) nesuformulavo skundo pagrindo, ne paaiškino pareiškėjai, kokiu būdu ji turėtų įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir nenustatė termino trūkumams pašalinti, o atsisakė skundą priimti, taip pažeisdamas procesinės teisės normas“, - konstatuoja LVAT.

Alytaus vyriausiasis architektas: savivaldybė mato kitokią tiesą

Alytaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas DELFI teigė nenorįs leistis į šio ginčo detales, kol teismas netarė savo žodžio. Tačiau savivaldybė esą turi pagrįstų priežasčių netenkinti Baciuškų reikalavimų.

„Šiuo metu dėl tos situacijos vyksta teisminiai ginčai, - kalbėjo M. Matažinskas. - Kadangi vyksta teisminiai ginčai, savivaldybė, matyt, mato kitą tiesą toje situacijoje. Nenoriu teisminio ginčo komentuoti. Teismas pasakys, kas yra teisus šioje situacijoje, o kas yra neteisus.“

Pasak vyriausiojo Alytaus architekto, dėl detalio plano būta ir daugiau skundų, tačiau privažiavimo prie gyvenamosios valdos klausimą kelia tik vieni. „Žinote, kai žmonės turi laisvę aplink save, tai jie ir nori pasilikti prie tos laisvės. Bet, iš kitos pusės, valstybinė žemė negali būti vienareikšmiškai švaistoma. Jinai turi būti racionaliai naudojama“, - sakė M. Matažinskas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.