Pranešimas, kuris išleistas atskira knygele, pirmadienį buvo pristatytas Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje.
Šioje analizėje Lenkijos Euroatlanto draugija, šalies saugumo siekianti nevyriausybinė organizacija, Lenkijos visuomenei pateikia savo poziciją NATO plėtimosi klausimu.
Draugija skelbia, kad "greitesnis naujų narių priėmimas į aljansą yra reikalingas ne tik šalims, norinčioms į jį įstoti, bet taip pat visai NATO, drauge ir Lenkijai".
Vienas iš pranešimo skyrių skirtas Baltijos šalims. Čia pabrėžiama, kad "Lietuvos, Latvijos ir Estijos priėmimas į NATO yra viena iš svarbiausių Šiaurės Atlanto sąjungos plėtimosi problemų, pirmiausia dėl didelio psichologinio barjero, nes į NATO būtų priimtos šalys, kurios 40 metų buvo SSRS dalis".
Išskiriamos trys Baltijos šalių priėmimo problemos dalys: pirma, visos trys Baltijos šalys 1994 metais pareiškė norą prisijungti prie aljanso; antra, - Rusija griežtai prieštarauja Baltijos šalių narystei NATO ir trečia, - aljanso pozicija dėl Baltijos šalių priėmimo nėra iki galo aiški. Viena vertus, NATO skelbia "atvirų durų" politiką, kita vertus, vengia patikslinti naujų narių, tarp jų ir Baltijos šalių, priėmimo kalendorių.
Tarp svarbiausių kliūčių Baltijos šalių kelyje į NATO nurodomas Rusijos priešinimasis. "Rusijos vadovai nuolatos kartoja, jog negali būti ir kalbos apie bet kurios šalies, anksčiau priklaususios SSRS, priėmimą į aljansą, ir sunku tikėtis, kad Maskva kada nors pakeis savo retoriką", rašoma pranešime.
Galbūt todėl realiausiu scenarijumi laikoma tai, kad su antrąja banga į NATO bus priimta Slovėnija, Rumunija, Bulgarija, Slovakija ir Austrija, o Lietuva, Latvija ir Estija liks trečioje vietoje.
Spaudos konferencijoje buvo pastebėta, jog Lenkija, tapusi NATO nare, deda mažiau pastangų dėl NATO plėtros, nes šiuo klausimu jaučiasi vieniša tarp kitų valstybių. Briuselyje apsilankę lenkų žurnalistai sakė, kad "Vakarų Europos politikai iš viso nesuinteresuoti NATO plėtra".
Viena iš pranešimo autorių priminė, kad prieš metus Lenkijai stojant į NATO Vašingtone Lenkijos užsienio reikalų ministras Bronislawas Geremekas (Bronislavas Geremekas) pažadėjo sušaukti Lenkijoje kandidatų į aljansą konferenciją, tačiau ji taip ir neįvyko.
Pranešimo autoriai vieningai pritarė minčiai, kad "Lenkija, remdama Lietuvos siekius įstoti į NATO, jokiu būdu neturi sieti to su Lietuvos lenkų problemomis".
