Nesvarbu, kokio socialinio sluoksnio jie būtų – alkoholis visus veikia vienodai. Pasak specialistų, to, ko žmogus nepasako ar nepadaro blaivus, įgyvendina išgėręs. Taigi alkoholis atskleidžia slapčiausias mūsų sielos kerteles, apie kurias paprastai aplinkiniai nė neįtaria.
Agresyvūs tampa tie, kurie nepatenkinti gyvenimu?
Deja, ne vienam Lietuvos piliečiui teko patirti situaciją, kai nubudęs po išgertuvių jis susiima už galvos. Mat pridarė tokių dalykų, dėl kurių jam gėda. Dar daugiau, kai žmogus negali suvaldyti išgeriamo alkoholio kiekio ir laiku sustoti, jis nebegali suvaldyti ir savo elgesio, todėl labai dažnai gali pasireikšti agresyvumas, pyktis, noras išlieti savo apmaudą ant artimų žmonių, o tam tikrais atvejais – ir noras nusižudyti. Visa tai pakitusio elgesio pasekmės, susijusios su apsvaigimu.
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata, paklaustas, kodėl žmonės išgėrę dažnai tampa agresyvūs, aiškino, kad paprastai žmogus sugeba kontroliuoti savo vidinį apmaudą, priešiškumą, pyktį, agresyvumą, todėl kasdienybėje, bendraujant su kitais, visos šios neigiamos emocijos nepasireiškia. Apsvaigus viskas apvirsta aukštyn kojomis, nes išgėręs pakankamai didelį alkoholio kiekį žmogus negali kontroliuoti savo elgesio. Jis gali ir sėsti už vairo išgėręs, ir pasakyti kažką, kas sugriaus jo karjerą ar santykius, įžeidinėti artimuosius ar net pakelti ranką prieš juos. Būdamas blaivus žmogus viso to niekada nepadarytų.
„Priklausomi nuo alkoholio žmonės jaučia kaltę ir nusivylimą dėl nepavykusio gyvenimo, nepasiektų tikslų. Blaivūs jie normaliai bendrauja, tačiau išgėrus jų neigiamos emocijos prasiveržia. Toks elgesys rodo, kad žmogus viduje turi pakankamai užspaustos agresijos, pykčio ir apmaudo. Paprastai tokie žmonės yra labai ambicingi. Kai jie nepasiekia savo tikslų, jaučia apmaudą ir šios neigiamos emocijos skatina vartoti alkoholį, o tai galiausiai sąlygoja dar didesnes neigiamas pasekmes. Tuomet jis jaučia kaltę, kurią vėl slopina alkoholiu. Taigi užsiveda ydingas ratas. Todėl sveikimo procese, tiek psichologai, gydytojai, tiek anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės labai didelį dėmesį teikia apmaudo atpažinimui ir psichologiniam darbui, kad būtų įgytas taikesnis sambūvis su aplinka, siekimui atsikratyti pykčio ir apmaudo, sumažinti savo ambicijas“, - pasakojo medikas.
Kita vertus, jei žmogus neturi prikaupęs pykčio, yra pozityvus gyvenime, pašnekovo teigimu, net ir pasigėręs netaps agresyvus. Jis kaip tik gali tapti gerumu įsikūnijimu, visiems pasakoti, kad juos myli, glėbesčiuotis. Taigi, kaip pasireiškia žmogaus elgesys apsvaigus, priklauso ir nuo jo asmenybės, kurią iš dalies gauname su genais (pavyzdžiui, temperamentas), ir nuo jo auklėjimo metu. Pavyzdžiui, vieni žmonės labiau linkę į nerimą ir pyktį, kiti – mažiau. Tačiau taip pat svarbu, kaip jie išmokę susidoroti su gyvenimo stresais. Taip pat elgesį veikia ir fiziologinės priežastys – vieni žmonės dėl genetikos geriau toleruoja alkoholį, kiti – mažiau. Todėl vieni žmonės gali išgerti labai daug ir jų elgesys labai smarkiai nepakinta, kiti išgeria mažiau, bet praranda elgesio kontrolę. Pabrėžtina, kad gyvenime jie gali būti visiškai padorūs, ramūs žmonės ir aplinkiniai nė nepagalvotų, kad toks žmogus kada nors gali, pavyzdžiui, smurtauti.
Kodėl išgėręs žmogus pasako ir padaro tai, ko niekada nebūtų padaręs blaivus
Pasak Vilniaus priklausomybių ligų centro psichologo Vytauto Jurkuvėno, žmogaus elgesys išgėrus keičiasi todėl, kad jis daug sunkiau kontroliuoja savo impulsus.
„Alkoholis dažnai nuima „stop“ mygtuką. Mes visi išgėrę daugiau kalbame, daugiau pasakome ar padarome. Tai liečia tiek smulkmenas, tiek svarbius padarinius. Daug nusikaltimų padaroma apsvaigus nuo alkoholio, nes jis prideda drąsos ir susilpnina kritinį mąstymą. Jei mes būtume blaivūs, įvertintume visas pasekmes, o apsvaigę sunkiau galime apie jas galvoti. Jei žmogus dar turi ir agresijos kontrolės problemą, šeimoje prasideda smurtas, kadangi alkoholis šią kontrolę dar labiau sumažina. Šias abi problemas galima spręsti, bet žmonės, jas turintys, dažniausiai nenori to daryti, kol nepriverčia pasekmės. Pavyzdžiui, šeimos nariai gali gąsdinti, kad paliks, bet iš tiesų jiems taip pat labai sunku išeiti. Kai jau žmogus patenka į policiją, netenka žmonos, vaikų, priklausomybė paprastai būna pakankamai pažengusi. Kita vertus alkoholis ir smurtas nebūtinai būna kartu. Alkoholikas gali ir nesmurtauti šeimoje“, - teigė V. Jurkuvėnas.
Pasak E. Subatos, jei žmogus bent keletą kartų dėl alkoholio buvo praradęs kontrolę, tai objektyvus simptomas, rodantis, kad žmogus tikriausiai jau priklausomas nuo alkoholio ir be kažkokios veiksmų strategijos šios problemos neatsikratys.
„Žmogus turėtų išsiaiškinti situacijas, kada jis pasigeria ir jų vengti: pavyzdžiui, galbūt tai pasikartoja atsidūrus kažkokioje aplinkoje, su tam tikrais žmonėmis, galbūt jį veikia tam tikros stresinės situacijos. Kiti bando riboti išgeriamą alkoholio kiekį ir gerti tik silpnus gėrimus. Jei tai tik priklausomybės pradžia, teoriškai kontroliuoti alkoholio kiekį dar įmanoma, bet jei žmogus jau pažengęs, gyventi reikia visiškai „sausai“, - aiškino priklausomybės ligų specialistas.
Liaudyje kalbama, kad jeigu žmogus, pavyzdžiui, buvo užsikodavęs nuo alkoholio (iš esmės tai psichologinės hipnozės būdas), neišlaikęs ir išgėręs jis susiduria su ypač neigiamomis alkoholio pasekmėmis. E. Subatos teigimu, tai susiję ne su kodavimu, bet su pauze vartojant alkoholį.
„Jei žmogus, turėjęs problemų su alkoholiu, kurį laiką negėrė, jis vis tiek jaučia labai didelį potraukį alkoholiui, nes tai nulemta fiziologijos. Smegenyse trūksta tam tikrų molekulių – dopamino, todėl žmogui tenka sukaupti visą valią, kad tvardytųsi. Tačiau jeigu jis išgeria po metų ar dvejų pertraukos, organizmas nori kompensuoti iki tol buvusį badą, todėl dozė būna labai didelė, o kartu didelės ir pasekmės. Todėl labai svarbu turintiems problemų su alkoholiu kalbėti apie šį potraukį, kuris išryškėja sunkiose situacijose. Tai daryti galima su artimaisiais, psichologais, savitarpio pagalbos grupėse. Jei žmogus tik savo valios jėga bando nuslopinti potraukį, bet su niekuo apie tai nešneka, tas potraukis gali išlikti labai ilgai ir galiausiai prasiverš“, - teigė pašnekovas.
Kada ištinka alkoholinė psichozė
Bene baisiausia ir pavojingiausia būklė, kuri gali ištikti nuo alkoholio priklausomą žmogų, yra alkoholinė psichozė.
„Kai alkoholis pastoviai vartojamas kelias savaites ar kelis mėnesius kasdien, nustojus jį vartoti kitą dieną atsiranda abstinencijos reiškiniai: širdies plakimas, drebulys, nemiga, baimė, padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis. Šiek tiek išgėrus simptomai sumažėja, bet po kelių valandų vėl atsiranda, todėl žmogus vėl ieško alkoholio. Minėti abstinencijos reiškiniai sustiprėja antrą-trečią dieną, o dar po kelių dienų jie gali komplikuotis alkoholine psichoze, kai žmogui pradeda trikti orientacija laike ir erdvėje, jis nebesusigaudo, kur yra, gali prasidėti haliucinacijos – kas nors grasina jį nužudyti, todėl jis gelbėdamasis imasi kokių nors veiksmų – bėga, šoka pro langą ar puola persekiotoju palaikytą artimą žmogų. Taigi toks žmogus gali pakenkti ir kitiems, ir sau, be to, tai gyvybei grėsminga būsena, nes sutrinka medžiagų apykaita, taigi ji gali baigtis net mirtimi, todėl jis iškart vežamas į psichozių skyrių, kur gali būti fiksuojamas prie lovos, kad nesusižeistų. Dažniausiai ūmi psichozė per keletą dieną baigiasi. Paskui žmogus arba sutinka gydytis, arba ne“, - pasakojo E. Subata.
Pasak mediko, vienas iš besiartinančios psichozės simptomų – epileptiniai traukuliai, kai žmogus krenta be sąmonės. Jeigu žmogui laiku duodama pakankamai raminamųjų, psichozės galima išvengti.
„Jei žmogus priklauso viduriniajam sluoksniui ir turi artimųjų, jie pastebi grėsmingą situaciją ir laiku suteikia pagalbą, tačiau kaimuose situacija labai prasta. Taip pat neretai psichozė pasireiškia, kai girtas žmogus patiria traumą, pavyzdžiui, susilaužo koją, ir paguldomas į ligoninę, kur, žinoma, negauna alkoholio“, - aiškino medikas.
Pašnekovas pabrėžė, kad nuo panašių reiškinių neapsaugotas nė vieno socialinio sluoksnio žmogus, o visuomenėje egzistuojantis alkoholiko stereotipas ir tikroji priklausomybė nuo alkoholio gerokai skiriasi.
„Iš tiesų yra labai daug žmonių, kurie turi priklausomybės nuo alkoholio simptomų, bet turi gerus darbus, yra sėkmingi verslininkai ar net sportininkai, užima kitas aukštas pareigas. Pagrindinis šios priklausomybės simptomas – alkoholio vartojimo kontrolės susilpnėjimas arba praradimas. Tai reiškia, kad žmogus ne visada kontroliuoja, kada jis pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, jų vartojimo intensyvumą ir pabaigą. Su tuo susijusios nemalonios pasekmės. Paprastai tokie žmonės gali išgerti pakankamai daug, nes jų tolerancija alkoholiui padidėjusi. Tai galima palyginti su automobiliu, turinčiu prastus stabdžius, – kartais jis sustoja, o kartais ne, ir dėl to įvyksta avarija. Tai ir yra priklausomybės simptomas. Deja, tokių žmonių Lietuvoje yra pakankamai daug“, - aiškino E. Subata.
