Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė "tvarkietė" Ona Valiukevičiūtė į įstatymą siūlo įrašyti nuostatą, kad bet koks smurtas prieš vaiką yra draudžiamas, o drausminti vaiko tėvai negalėtų naudodami fizines bausmes.
Už pataisas balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 41 parlamentaras. Už pataisas balsavo didelė dalis socialdemokratų, liberalų, "tvarkiečių", dalis "darbiečių". Prieš pataisas balsavo arba susilaikė didesnė dalis konservatorių bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų.
Toliau projektas bus nagrinėjamas Seimo Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetuose. Jo svarstymas parlamente numatytas gegužės mėnesį.
Įstatymo pataisomis smurtą prieš vaiką Seimo narė siūlo apibrėžti kaip visas seksualinės, fizinės, psichologinės ir emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo formas, sukeliančias pavojų gyvybei, faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, taip pat fizines bausmes.
Siūloma nustatyti, kad teisėti vaiko atstovai už drausmės pažeidimus, vengimą atlikti pareigas gali jį atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ar bet kokį kitą smurtą prieš vaiką. Šiuo metu įstatymas leidžia tėvams ar globėjams vaiką drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.
Pataisas pateikusi O.Valiukevičiūtė pažymėjo, jog Lietuva dar 1995 metais ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, kuri pabrėžia valstybės pareigą imtis visų priemonių, kad kiekvienas vaikas būtų apgintas nuo įvairiausio pobūdžio murto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, taip pat ir priežiūros nebuvimo.
"Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių komitetas yra ne kartą išreiškęs susirūpinimą, kad Lietuvoje paplitęs fizinių bausmių taikymas vaikams ir visuomenė tai toleruoja. Tenka pripažinti, kad dėmesys vaiko apsaugai nuo bet kokio smurto buvo fragmentiškas, apmaudu, kad mes Seime tarsi pasyviai pritariame visuomenės požiūriui, kad smurtas yra neišvengiama ir pati geriausia priemonė auklėti vaikus", - kalbėjo parlamentarė.
Prieš pataisas pasisakę parlamentarai tvirtino, jog uždraudus fizines bausmes bus kišamasi į šeimos gyvenimą ir tokios pataisos būsiančios "šeimos griovimo įrankiu".
"Yra šeimos sritis, o valstybė kišasi į ši subtilią sferą vis labiau ir labiau. Kiekvienas etnosas, sociumas pats nustato ribą, (kiek į šeimos sritį gali kištis valstybė - red.), o valstybės kišimasis darosi vis intensyvesnis ir agresyvesnis, laikas nubrėžti ribą, kuri neleistų kištis į paprotinės teisės reguliuojamą sritį", - sakė "Drąsos kelio" frakcijos atstovas Algirdas Vaclovas Patackas.
"Darbietis" Mečislovas Zasčiurinskas tvirtino, jog priėmus siūlomas pataisas tėvai išvis nebegalės drausminti vaikų. "Ar tikrai Lietuvoje toks smurtas, kad reikėtų uždrausti šeimoje bet kokį veiksmą? Kiekvienoje šeimoje bet kuris tėvas privalo daryti poveikį savo vaikui, tai yra biologinis dalykas, ar gali šeimoje daryti tėvai kokį nors kitokį poveikį, o ne psichologinį, nes pas jus psichologinis poveikis prilyginamas smurtui", - sakė M.Začiurinskas, klausęs, ar šios pataisos nebus "dar vienas įrankis šeimai griauti".
"Tvarkietis" Petras Gražulis sakė, jog reikalingas ne tik vaiko teisių apsaugos įstatymas, bet kartu ir vaiko pareigas apibrėžiantis įstatymas. O.Valiukevičiūtė į tai atsakė, jog vaiko pareigos šiuo metu apibrėžtos tiek Lietuvos Konstitucijoje, tiek ir vaiko teisių konvencijoje. Konstitucijoje numatyta, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, juos iki pilnametystės išlaikyti, o vaikų pareiga yra "gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą".
"Drąsos kelio" partijos frakcijos atstovė Aurelija Stancikienė tvirtino, jog siūlomos pataisos tėvams uždraustų drausminti vaikus, o šie būtų skatinami skųstis, o asocialiose šeimose situacijos vis vien nepakeistų.
"Užraudžiamos visos fizinės bausmės, visokios kitokios - žeminimo, išnaudojimo priemonės, tai vaiko tėvai negalės pastatyti vaiko į kampą, negalės vaikui paskirti namų arešto, neleisti prie kompiuterio arba liepti sutvarkyti namus, bet kokį veiksmą, kuris taikomas normaliai auginant ir auklėjant vaikus padoriais piliečiais, bus galima traktuoti kaip šio įstatymo pažeidimą. Vaikai bus skatinami skųsti savo tėvus, ir kas patikrins - tiesa tai, netiesa. O asocialių šeimų jis nepasieks", - kalbėjo A.Stancikienė.
Už pataisas pasisakiusi liberalė Dalia Kuodytė tvirtino, jog įstatymas situacijos iš karto nepakeis, tačiau taps pretekstu imtis priemonių, kad smurtas prieš vaikus visuomenėje tolydžio mažėtų.
"Tai, ką mes matom kiekvieną dieną, skaitome žiniasklaidoje, pasibaisėtina. Įstatymas nepakeis situacijos iš esmės, bet tai taps pretekstu padirbėti, kad smurto prieš vaikus visuomenėje tolydžio mažėtų. Ir visiškai nesuprantamos kalbos apie tai, kad toks įstatymas galėtų pakenkti šeimai. Negali būti jokio privatumo, jei disfunkcinėse šeimose, kurios vargiai gali būti laikomos šeimomis, taikomas smurtas prieš vaikus", - sakė D.Kuodytė.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti bet kokio smurto prieš vaiką draudimą, O.Valiukevičiūtė buvo pateikusi ir anksčiau, tačiau praėjusios kadencijos Seimas jas atmetė. Parlamentarė pataisas teikia siekdama įgyvendinti Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Vaiko teisių komiteto rekomendacijas. JTO rezoliucijoje siūloma iki 2009 metų uždrausti bet kokias fizines bausmes vaikams.
Bet kokios fizinės bausmės vaikams uždraustos Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Islandijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Italijoje, Ukrainoje, Kipre, Izraelyje, Venesueloje, Čilėje, Naujojoje Zelandijoje.
