Trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi V. Šlenio kasacinį skundą dėl jam paskelbto nuosprendžio, konstatavo, kad jam priimtas nuosprendis yra pagrįstas ir priimtas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) normų.
Teismas nusprendė, kad V. Šlenys negalės pustrečių metų dirbti valstybės tarnyboje, tokia pati bausmė skirta ir jo kolegai L. Vasiliauskui. Tiesa, jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundė.
Nuosprendį skundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra, nurodžiusi, kad jau negalioja baudžiamasis įstatymas, kuriuo gali būti skirta bausmė – draudimas dirbti valstybės tarnyboje. LAT šį prokurorų skundą atmetė – policininkai jau nedirba valstybės tarnyboje, o priimtas nuosprendis yra vykdomas, jie nuo pareigų buvo nušalinti dar ikiteisminio tyrimo metu.
Vilniaus policijos pareigūnų orgijas demaskavo jų pačių kolegos iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių, tyrę vieno didžiausių Vilniaus apskrityje veikusio „Lapinų“ ginkluoto nusikalstamo suvienijimo įvykdytas nusikalstamas veikas.
V. Šlenys ir L. Vasiliauskas buvo kaltinami savo darbo vietoje surengę tikrą orgiją – komisariate su prostitutėmis pareigūnai esą užsiiminėjo seksu, leido joms vartoti narkotikus ir netgi patikėjo tik policijos pareigūnams žinomus slaptus kodus, kuriais galima patekti į policijos komisariato patalpas.
Pareigūnai savo kolegoms įkliuvo dėl įvykių 2011-ųjų vasario 18-ąją. Tądien V. Šlenys dirbo naktinėje pamainoje, o L. Vasiliauskas darbo vietoje pasiliko po darbo.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. Šlenys iš savo tarnybinio telefono paskambino vienai prostitutei.
„Čia operas iš Krasnuchos“, – merginai prisistatė vyresnysis tyrėjas, ir merginą pakvietė atvykti pasimylėti į antrąjį policijos komisariatą. Už seksą tarnybinėse policijos patalpose pareigūnas prostitutei esą pažadėjo sumokėti 50 litų.
Kai mergina atvyko į policiją ir čia esą patenkino pareigūno seksualinius įgeidžius, prostitutė išvyko į čigonų taborą nusipirkti narkotikų. Netrukus ji vėl sulaukė V. Šlenio telefono skambučio – pareigūnas jos teiravosi, ar ji jau suvartojo narkotines medžiagas ir dar kartą merginą pakvietė atvažiuoti į komisariatą – esą čia esančiame tualete ji galės svaigintis.
Mergina su tokiu pareigūno pasiūlymu sutiko – ji jau žinojo įėjimo į policijos komisariato tarnybines patalpas slaptuosius kodus, kuriais naudojasi tik čia dirbantys pareigūnai.
Netrukus į komisariatą atvažiavusi prostitutė kabinete pamatė dar vieną merginą, kurios težinojo vardą – Karina. Ją į komisariatą buvo pristatęs policijos patrulis – mergina aptikta prie čigonų taboro. Bylos duomenimis, ji komisariate taip pat teikė seksualines paslaugas.
Susitikusios pareigūno kabinete merginos nuėjo į tualetą ir susileido narkotikų dozę.
L. Vasiliauskas ir V. Šlenys į savo kolegų akiratį pateko atsitiktinai – atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus nusikalstamų grupuočių platinamų narkotikų pareigūnai užfiksavo ir savo kolegos skambučius prostitutei. Ji neneigė, kad teikė seksualines paslaugas policijos komisariate.
Abu pareigūnai nepripažįsta jiems inkriminuojamų kaltinamų ir teigia, kad su merginomis bendravo siekdami gauti operatyvinės informacijos apie galimai daromas nusikalstamas veikas. Jie tikino, kad dvi prostitutės, kurių seksualinėmis paslaugomis vedę vyrai pasinaudojo esą taip pat buvo jų agentės.
