G.Žvanijos teigimu, ruošiamasi suvesti sąskaitas su provakarietiško, bet autokratiško prezidento Michailo Saakašvilio komanda, valdžiusia šalį nuo Rožių revoliucijos 2003 m. iki praėjusių metų rinkimų rudenį, kuriuos laimėjo dabartinio premjero Bidzinos Ivanišvilio blokas „Gruzijos svajonė“.
Praėjusio metų spalio 1 d. per sudėtingus rinkimus pasikeitus valdžiai, pasikeitė ir Gruzijos kursas – užuot konfrontavus su Rusija, pradėta ieškoti dialogo, o taip pat imtasi medžioti kai kuriuos buvusių vyriausybių ministrus, kurie išsyk po rinkimų spruko į užsienį.
Ne vienas artimas politiko G.Žvanijos aplinkos žmogus – jau amžiną atilsį. Pasak jo, ištisą dešimtmetį po Rožių revoliucijos Gruzija buvo valdoma nešvariais metodais, kuomet esą būdavo pilamos šmeižto kampanijos ant opozicijos, kildavo neramumai tarp protestuotojų ir valdžios, o kiti mįslingai iškeliaudavo į Anapilį.
- Sugrįžkime į 2005-uosius: kaip žuvo jūsų brolis, tuometis premjeras Zurabas Žvanija?
- Oficiali versija: nuo dujų. Ji pateikta jau pirmosiomis minutėmis po žinios apie žūtį. Tačiau ši versija nepasitvirtino. Kai pats pradėjau nagrinėti tyrimo medžiagą, pasidarė aišku, kodėl byla nebaigiama jau aštuoneri metai. Tačiau netrukus viskas išaiškės – aš tuo neabejoju.
- Kas išaiškės?
- Visi faktai rodo, kad tai buvo žmogžudystė. Kas nužudė mano brolį ir koks buvo jų tikslas, nustatytas teisėsaugos tyrimas.
Pvz., tą naktį, kai brolis apsinuodijo smalkėmis, tame rajone apskritai dėl avarijos buvo nutrūkęs dujų tiekimas. Tai užfiksuota. Anot oficialios versijos, mano brolis su draugu vakarojo, sėdėjo prie stalo, žaisdami nardus gėrė konjaką ir „Borjomi“, užkandžiavo dešra. Tačiau žuvusieji ant daiktų nepaliko jokių pirštų atspaudų. Bet jeigu gėrė konjaką ir valgė dešrą, juk turėjo ant taurelių likti bent dėmelė riebalų?
- Atsitikimą tyrė ir amerikiečių Federalinis tyrimų biuras – juk turbūt surinko įrodymų.
- Taip, jie atliko techninį eksperimentą – sukūrė tokias pat oro sąlygas, kokios galėjo būti tame bute aną vakarą. Amerikiečių išvadoje teigiama, kad anglies monoksido lygis nepakilo iki mirtino lygio. Tačiau gruziniškame vertime atsirado sakinys, kad smalkių tankis kritiniu metu pasiekė ir viršijo mirtiną ribą.
- Tai – ne vienintelė mirtis jums artimoje aplinkoje: vos palikote Badrio Patarkacišvilio rinkimų štabą 2008 m., jau po mėnesio jis Londone rastas negyvas sustojus širdžiai.
- Jis buvo žinomas verslininkas, o mano brolis su juo buvo gerai pažįstami. Kai dirbau jo rinkimų kampanijoje, B.Patarkacišvilis padarė klaidą. Tuomet jis įsivėlė į korupcijos skandalą – didelių pinigų reikalą, kurį oponentai pasigavo eskaluoti, dirbtinai kelti, kartu pilant purvą ant visos opozicijos, o tai užgožė visus rinkimus. Šiandien sunku sugaudyti, kas iš tiesų vyko, nes pateikiama informacija buvo fabrikuojama, o tiesa suklijuojama iš gabalėlių.
Tada aš jam pasiūliau atsiimti savo kandidatūrą, prisiimti atsakomybę, pasitraukti į šalį ir tuomet leisti opozicijai toliau ramiai dalyvauti rinkimų kampanijoje. Jis iš pradžių sutiko ir pasirašė dokumentus, kuriuos jam specialiai atgabenau į Izraelį, bet netrukus pakeitė savo nuomonę. Tuomet ir pasakiau: mums ne pakeliui.
- Ar buvote artimi su broliu Z.Žvanija, ar jis jums atsiskleisdavo?
- Iki ateinant į valdžią mano broliui, strigdavo pensijos, o tarnautojai algų nesulaukdavo ištisus mėnesius. Apie save brolis daug nekalbėjo, bet daug kas buvo ir taip matyti. Galiu tik pasakyti, kad M.Saakašvilio komanda po Rožių revoliucijos visaip stengėsi, kad jo bendražygis Z.Žvanija nebebūtų toks sėkmingas. Tačiau atsitiko priešingai. Mano brolis buvo sėkmingas premjeras – tai jis sutvarkė ūkį, grąžino skolas, o žmonės pamatė, kad gyvenimas gerėja.
- Pastebėjau, kad JAV spaudoje iš Gruzijos pernai pabėgę buvę ministrai pateikiami kaip galimos politinio susidorojimo aukos, jų persekiojimą kritikuoja pasaulio lyderiai. Tuo metu rusų žiniasklaida mėgsta tą versiją, kad jūsų brolis galėjo būti nužudytas, ir atseit tuoj bus nustatyta tiesa. Gal Rusijai patogu rodyti M.Saakašvilį ir jo komandą kaip pridirbusią nešvarių darbelių?
- Apskritai M.Saakašvilis laikomas antirusišku provakarietišku politiku, ar ne? Taip, jo retorika tikrai tokia, tačiau veiksmai liudija ką kita. Juk tai jam valdant įvairios elektros ir vandens kompanijos, strateginiai objektai buvo parduoti rusiškam valstybiniam kapitalui. Kai 2008 m. vyko karas, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje rusai darė, ką panorėję – ir tai vyko 30 kilometrų atstumu nuo Tbilisio. Tai buvo ir prezidento politikos pasekmė.
- Jūsų manymu, pati Gruzija – demokratija ar turtuolių oligarchija?
- Praėję rinkimai buvo turbūt patys nedemokratiškiausi rinkimai Gruzijos istorijoje – vien suėmimų skaičius buvo beprecedentis. Smurtas buvo tokio masto, kad tūkstančiai žmonių neteko savo darbo vien dėl politinių įsitikinimų. Apygardoje, kurioje aš dirbau ir kurioje mūsų partija pristatė penkis kandidatus, aukštas policijos pareigūnas pagrasino suėmimu žmogui, jeigu jis išnuomos mums savo patalpas. Žmogus nepabūgo, ir po dešimties dienų jį suėmė. Iš kalėjimo išleido tik tuomet, kai mes laimėjome rinkimus.
Nors dešimtys tūkstančių gyventojų nukentėjo dėl rinkimų, jie viskam pasiryžo, nes patikėjo B.Ivanišviliu. Apskritai per praėjusius aštuonerius metus Gruzijoje buvo sulaikyti 300 tūkst. žmonių – tiek žmonių atsakomybėn nebūdavo patraukiama net Stalino metais.
- O milijardierius, turtingiausias Gruzijos žmogus B.Ivanišvilis bus kitoks nei M.Saakašvilis? Jau demokratiškas?
- Jeigu viską patikėsime vienam žmogui, žinoma, vėl sulauksime nenumatytų pasekmių. Jis iš tikrųjų gali tapti grėsme, nes Gruzijoje yra labai populiarus. Tad viskas priklauso tik nuo mūsų visuomenės – ar kursis partijos, nevyriausybinės organizacijos, pilietiška žiniasklaida. Tiesa, tauta dabar piktinasi, kad mes pernelyg „minkštai“ elgiamės su buvusia valdžia ir jie nesulaukia atsakomybės.
- Jus dėl to kritikuoja? Juk čia ne jūsų darbas, o prokurorų...
- Na, mes, deputatai, to nesprendžiame, bet mes sudarome Vyriausybę, skiriame pareigūnus, tarp jų – ir generalinį prokurorą. Manęs netgi sustabdę gatvėje žmonės klausia, kodėl jie nesulaukia bausmių... Pabandykite pats nuvykti su mikrofonu į Tbilisį ir pasiteirauti gyventojų, kokios jų nuotaikos.
