Primestos tėvystės tema dažnai spekuliuojama, tai skatina daryti ir skirtingi genetikos centrų pateikiami duomenys. Kai kada teigiama, kad 8 proc. vaikų augina ne biologiniai tėvai, kitur pateikiami dar didesni skaičiai, suteikiantys vyrams dar daugiau išgyvenimų ir progų įtariai žvelgti į moteris. Iš tikrųjų dažniausiai apibendrinami duomenys tų tėvų, kurie kreipėsi į genetinių tyrimų laboratorijas, abejodami savo tėvyste.
Oklahomos universiteto mokslininkai palygino tikinčių ir netikinčių tėvyste vyrų tyrimų rezultatus. Jie nustatė, kad tik 1,7 proc. vyrų, kurie buvo tikri dėl tėvystės, buvo neteisūs. Ir tik 29,8 proc. vyrų, kurie abejojo savo tėvyste, nebuvo vaiko tėvai. Daugiau nei 70 proc. visų atvejų vyrai, kurie abejojo savo tėvyste, buvo neteisūs.
Tyrimų daugėja
JAV per 10 metų besikreipiančių į genetikus asmenų skaičius padidėjo dvigubai, Lietuvoje jis taip pat nuosekliai didėja. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos duomenimis, dažniausiai atlikti DNR tyrimą tėvystei nustatyti kreipiamasi dėl teismo nutarties. Kartais – vaikui gimus, o kartais – tėvams skiriantis, nes vyrai nori žinoti, ar alimentus mokės savo vaikui.
DNR tyrimą galima atlikti ir savo iniciatyva, tačiau toks tyrimas teisme negalios. Jei vis dėlto teismui prireiks įrodymų, tyrimą reikės kartoti, o jis nėra pigus – Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje jis kainuoja 1 050 litų. Beveik visuose didžiuosiuose miestuose yra genetikos laboratorijų – vienose kainos panašios, kitose – kiek mažesnės. Mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kurie atitinka kriterijus antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, valstybė tėvystės nustatymo išlaidas kompensuoja.
Bendrovės „Pharma DNA“ elektroninėje parduotuvėje pardavinėjami DNR tėvystės nustatymo testai, kai tiriamas tik tėvas ir vaikas, kainuoja – beveik 700 litų, jei tiriama ir mama – beveik 800 litų. DNR mėginių surinkimo komplekto kaina nesiekia 40 litų. Skruosto epitelio ląstelių poėmį reikia siųsti į laboratoriją. Pasak bendrovės direktoriaus Arno Kavaliausko, jie labai populiarūs.
Privačios agentūros siūlo ir diskretišką tėvystės nustatymą, kai slapta iš vaiko burnos paimamas tepinėlis (šis tyrimas, naudojamas ir Lietuvoje, vadinamas neinvaziniu). Tačiau toks tyrimas taip pat netiks teismui.
Kur kreiptis?
Kaip jau minėjome, Lietuvoje veikia ne viena DNR tyrimų laboratorija, tačiau ne visos yra akredituotos. Akredituotų laboratorijų tikslumas ir tyrimų atlikimo kruopštumas kasmet nuodugniai tikrinami. Norint, kad DNR tyrimo rezultatus pripažintų teismas, tyrimą turi atlikti akredituota laboratorija.
Tinkamo teismui akredituoto tėvystės nustatymo atveju DNR mėginys turi būti imamas liudininko ir / arba profesionalaus surinkėjo. Tai turi paliudyti neutrali trečioji šalis, nesuinteresuota tyrimo rezultatais. Be to, su testu reikia pateikti ir fotografinį siunčiančių mėginius asmenų tapatybės įrodymą.
Taip apsisaugoma nuo to, kad tyrimai nebūtų falsifikuoti. Dažniausiai mėginiai imami pačioje laboratorijoje.
Sulaukėme moters klausimo, ar įmanoma, kad vyras kaip nors paveiks laboratorinių tyrimų rezultatus. Tačiau DNR tyrimą visuomet galima pakartoti, jo kaina, nors ir nemenka, vis dėlto nėra didelė, ir vargu ar tyrimus atliekantys specialistai rizikuos, žinodami galimas savo žingsnio pasekmes.
Bendrovės „Pharma DNA“ direktorius taip pat sakė, kad tai neįmanoma, o pačių DNR tyrimų duomenimis neverta abejoti. Šie tyrimai yra labai tikslūs, jų rezultatų interpretacijų negali būti, tad jei atsakovas bando nuneigti DNR tyrimo rezultatus, dažnai teismas tai vertina kaip vilkinimą. Įmonės vadovas sakė, kad jų laboratorijoje proporcija tokia – 80 proc. atlieka DNR tyrimą informaciniais tikslais, 20 proc. – teismo sprendimu arba ketindami kreiptis į teismą priklausomai nuo rezultatų.
Abejones galima išblaškyti
Dažniausiai tėvystė nustatoma arba ginčijama vaikui gimus, tačiau kankinančių klausimų kyla ir vaikams suaugus. Kaip galima atlikti DNR testą?
Pasak advokatės Vitos Neverauskaitės, pagal LR Civilinį kodeksą, norint nustatyti tėvystę, reikia kreiptis į teismą. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ar nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu.
Jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.
Teismas, nustatęs tėvystę, įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Niekada nevėlu
Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, suteikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokiu atveju, kai asmenys, įrašyti kaip vaiko motina ar tėvas, apie įrašymą jais sužinojo būdami nepilnamečiai ar neveiksnūs, vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jie sulaukė pilnametystės arba tapo veiksnūs.
Tad ir suaugę žmonės gali įsitikinti, kas yra jų tėvai. Lietuvos laboratorijose taip pat atliekami ir kiti giminystės nustatymo testai – tėvų, dėdžių, senelių. Tad tėvyste galima įsitikinti ir netiesiogiai – jei tėvas atsisako atlikti testą, galima ištirti kitus gimines, nes jei senelis iš tikrųjų yra senelis, o tėvo teta – tikra teta, vadinasi, ir tėvas yra tikras tėvas. Žinoma, tai išspręs moralines, o ne teisines problemas, ir tai tikriausiai tik iš dalies – tėvystės įrodymas tėvui nebūtinai turi sukelti ypatingus jausmus savo vaikui.
