Pasak V. Adamkaus, jis su Liūnės Sutemos šeima bendravo dalyvaudamas organizacijos „Santara Šviesa“ veikloje. Poetės brolis – rašytojas Henrikas Nagys, o vyras – prozininkas Marius Katiliškis. „Ką darysi, gyvenime taip yra, netekome talentingo žmogaus“, – kalbėjo V. Adamkus.
Liūnės Sutemos gyvenimas pilnas sukrėtimų – po sunkios ligos mirė vyras prozininkas M. Katiliškis, vėliau neteko sūnaus ir dukters.
L.Sutema, kurios tikrasis vardas Zinaida Nagytė-Katiliškienė, gimė 1927 m. Mažeikiuose. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, 1945 m. Vokietijoje baigė gimnaziją, Insbruko ir Freiburgo universituose studijavo vokiečių literatūrą. Vėliau pasitraukė į JAV ir apsigyveno Lemonte.
Beje, L. Sutema nebuvo nė karto sugrįžusi į Lietuvą. Neturėdama lietuviško paso, neatvyko pasiimti ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kuria 2007 m. apdovanota už dvasinės saugos poeziją rinkinyje „Tebūnie“.
Liūnė Sutema išleido eilėraščių rinkinius „Tebūnie tarytum pasakoj“, „Nebėra nieko svetimo“, „Bevardė šalis“, „Badmetis“, „Vendeta“, „Graffiti“, „Tebūnie". Apdovanota V. Krėvės literatūros premija už poezijos knygą „Badmetis", Lietuvių rašytojų draugijos premija už „Vendetą". Liūnė Sutema priklausė „bežemių“, „neornamentuotos kalbos generacijai“.
Lietuvoje buvo išleista tik viena Liūnės Sutemos poezijos rinktinė. Likusios pasirodė JAV. Rašyti poetę paskatino brolis H. Nagys. Be savo kūrybos, poetė dar vertė poeziją iš vokiečių ir latvių kalbų.
Prezidentė pareiškė užuojautą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą mirus poetei Z. Nagytei-Katiliškienei (Liūnei Sutemai).
„Netekome ryškiausios Bežemių kartos poetės, gilios ir novatoriškos kūrėjos Liūnės Sutemos. Tragiškos lemties ir daugybės gyvenimo išbandymų nepalaužta poetė išsaugojo vidinę stiprybę ir besąlygišką meilę Lietuvai. Nuoširdus ir tikras kalbėjimas apie žmogų ir tautos atsakomybę visiems laikams išliks lietuvių poetinėje ir istorinėje atmintyje", - sakoma šalies vadovės užuojautoje.
Dėkojame Maironio lietuvių literatūros muziejui už nuotraukas.
