Atsako Šiaulių apygardos Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Žilvinas Šiurna:
Nukentėjusiojo statusą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 28 straipsnis, kuriame numatytos ir nukentėjusiojo teisės: teikti įrodymus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį, pasakyti baigiamąją kalbą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju pripažįstama prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.
Pastebėtina, kad nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims.
Taip pat turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Visos šios teisės turi būti išaiškinamos nukentėjusiajam surašant nutarimą pripažinti jį nukentėjusiuoju.
Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis neturi teisės kontroliuoti prokuroro veiksmus ir prašyti jo paaiškinimo, tačiau jeigu manoma, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas ar prokuroras netinkamai kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, tokiu atveju dėl prokuroro veiksmų galima kreiptis į aukštesnįjį prokurorą.
Pagal Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d. prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Apylinkės prokuratūros prokurorui aukštesnysis prokuroras yra apylinkės vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). Siekiant aiškesnio klausimo sprendimo nukentėjusiajam siūloma skundą adresuoti apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kurio teritorijoje vyksta ikiteisminiais tyrimas. Apygardos vyriausiasis prokuroras gavęs skundą nukreips jį kitam aukštesniajam prokurorui pagal nustatytą kompetenciją.
Nukentėjusysis ar jo atstovas, norėdami tinkamai surašyti skundą, turėtų išsiaiškinti, ar tikrai byla yra vilkinama. Tai galima padaryti tik susipažinus su surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tokią teisę nukentėjusiajam numato BPK. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažįstama turint šiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimą, kuris gaunamas pateikus jam motyvuotą prašymą.
Prokuroro sprendimas, draudžiantis susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Toks prokuroro sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Gavęs leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nukentėjusysis gali atvykti pas tyrėją arba prokurorą (kaip nurodyta leidime) ir susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga bei prireikus pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas. Jei susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga manoma, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas, tuomet tikslinga kreiptis į aukštesnįjį prokurorą.
Nukentėjusysis negali už prokurorą spręsti, ar tikslinga atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, kurie, jo manymu, yra nereikalingi ikiteisminiame tyrime. Šiuos argumentus jis gali tik parašyti savo skunde. Tačiau prieš atliekant jau aukščiau minėtus veiksmus nedraudžiama atvykti pas tyrimui vadovaujantį prokurorą ir su juo pasikalbėti pareiškiant vieną ar kitą argumentuotą nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai prokuroras pats neatlieka ikiteisminio tyrimo. Dažniausiai tai daro ikiteisminio tyrimo įstaiga, o tyrėjas savarankiškai pasirenka tyrimo būdą ir taktiką.
