aA
Lietuva Sausio 13-ąją kasmet mini kaip laisvės gynėjų dieną, tuo metu Rusijos federalinės saugumo tarnybos specialiosios paskirties centro „„Alfa““ veteranai bei dabartiniai kariškiai pagerbė leitenantą Viktorą Šatskich, kuris esą „didvyriškai žuvo išlaisvinant Vilniaus televizijos bokštą“, rašo ria.ru.
Michailas Golovatovas
Michailas Golovatovas
© AFP/Scanpix

Kaip teigiama žiniasklaidoje, minėjime šiais metais dalyvavo ir Vilniaus televizijos centro operacijai vadovavęs buvęs „„Alfa““ vadas, pulkininkas Michailas Golovatovas, kuriam Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį ir kuris 2011 m. buvo sulaikytas Austrijoje, tačiau netrukus paleistas. Dėl šios istorijos tarp Vilniaus ir Vienos įsiplieskė diplomatinis konfliktas.

„Paskelbti dokumentai, buvo atliktas tyrimas: iš tikrųjų tas „Alfos“ kariškis, šturmovikas, buvo nušautas į nugarą prie televizijos centro Konarskio gatvėje iš 5 centimetrų atstumo per šarvuotą liemenę ar per jos tarpą. Tai galėjo padaryti tiktai jie patys, joks lietuvių agresorius negalėjo įsibrauti į jų tarpą ir iš 5 centimetrų atstumo nušauti rusų kariškio. Jiems reikėjo lavono arba jie tarpusavyje suvedinėjo sąskaitas – niekas to netyrė. Gaila, kad Lietuvos prokuratūra to netyrė, nes tai buvo užsienio piliečio nužudymas Lietuvos žemėje“, - DELFI sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, dabar europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

„Alfa““ bendradarbiai pagerbė Lietuvoje žuvusį kariškį

Kaip rašoma rian.ru, Rusijos federalinės saugumo tarnybos spaecialiosios paskirties centro „„Alfa““ veteranai bei dabartiniai kariškiai sausio 13 dieną, pagerbė V. Šatskich, kuris 1991 metų sausio 13 dieną „didvyriškai žuvo išlaisvinant Vilniaus televizijos bokštą“.

Prie leitenanto kapo Volkovsko kapinėse Mytiščiuose susirinko apie 50 žmonių. Tarp ceremonijos dalyvių buvo kariškio motina Valentina Ivanovna ir jo sesuo.

Pranešama, kad kariškio pagerbimo cereminojije dalyvavo ir Vilniaus televizijos centro „išlaisvinimo“ operacijai vadovavęs buvęs „„Alfa““ vadas, pulkininkas M. Golovatovas, kuris pasakė graudžią kalbą.

„„Ateidamas čia kiekvienais metais, kaskart matau daugybę žmonių. Už tai esu jiems visiems dėkingas. Čia susirenka ir tie, kurie su Viktoru mokėsi, ir jo giminaičiai“, - teigė M. Golovatovas.

„„Jo žūtis – tai žaizda, kuri visuomet liks mūsų širdyse. Norėčiau tarti padėkos žodžius Valentinai Ivanovnai ir atiduoti atminimo duoklę jos sūnui. Tebūna jam lengva žemelė“, - pridūrė jis.

Atminimo ceremonijoje dalyvavo ir buvęs Lietuvos Komunistų partijos centrinio komiteto sekretorius, generolas majoras Algimantas Naudžiūnas. Jis pažymėjo, kad leitenanto V. Šatskich žūtis buvo tikras žygdarbis.

„„Aš juo didžiuojuosi. Jis kaip vyras, kaip karininkas atliko karinę pareigą iki galo“, - sakė A. Naudžiūnas.

Ria.ru aiškina, kad Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11-ąją paskelbė atkurianti respublikos nepriklausomybę, tačiau TSRS valdžia šį sprendimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teigiama, esą 1991 metų sausį Lietuvoje kilo nesankcionuotos protesto akcijos, todėl į Lietuvą buvo įvestos specialiosios pajėgos, užėmusios kai kuriuos strateginius objektus.

Rusijos žiniasklaida teigia, kad „Alfa“ kariškis žuvo nuo šūvio į nugarą, o esą visus žuvusiuosius, tarp jų ir V. Šatskich, esą nužudė snaiperiai.

Ria.ru taip pat rašo, kad jėgos struktūros veikė pagal šalies vadovybės nurodymą, tačiau buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas po šių įvykių neigė, jog davė nurodymą šturmuoti televizijos bokštą.

Nužudė patys rusai

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, dabar europarlamentaras V. Landsbergis teigia, kad V. Šatskich iš tiesų žuvo nuo šūvio į nugarą, tačiau, anot jo, buvo ištirta, kad šūvis paleistas iš itin trumpo nuotolio, todėl rusų kariškį „neabejotinai“ nužudė patys rusai.

„Gaila, kad Lietuvos prokuratūra to netyrė, nes tai buvo užsienio piliečio nužudymas Lietuvos žemėje. Tačiau buvo tiktai padarytos išvados ir jos atspindėtos Michailo Pustobajevo knygoje „Agresijos kronika“ bei mano knygoje „Kaltė ir atpirkimas“, - teigė V. Landsbergis.

„Žmogus tikrai yra nušautas, neabejotinai nušautas kažkurio iš saviškių, nežinia, kokiais motyvais. Galbūt, aš spėju, galėjo taip būti, kad jis suabejojo tuo žiaurumu, kurį jiems liepta daryti, ką nors pasakė ir buvo iš karto likviduotas. Čia iš mano versijų. O kad jie stengiasi paradais, demonstracijomis apsukti šitą žmogžudystę ir jos tikras priežastis, tai čia visiškai normalu. Be to, dabar vyksta Algirdo Paleckio teismas ir taip toliau, tai čia jie propagandą savo daro“, - pridūrė politikas.

V. Landsbergis teigia, kad apie tai, esą lietuviai nušovė rusų kariškį, buvo kalbama iš pat pradžių. Politikas prisimena, kad dar vienas lavonas su rusų kariškio uniforma buvo padėtas televizijos centro koridoriuje Konarskio gatvėje, kad galėtų sakyti, jog lietuviai nušovė jų kareivį ir jie pradėjo šaudyti.

„Tik dėl jo nebuvo jokio tyrimo, nei pavardės niekas nesiaiškino, tik tarnautojoms, konkrečiai žinomoms moterims, kurios ėjo iš televizijos redakcijų, Konarskio gatvėje buvo liepiama paliesti ir įsitikinti, ką jūsiškiai padarė. Jos palietė tą lavoną ir jis buvo seniai atšalęs, jis buvo miręs kažkada anksčiau ir specialiai atvežtas su uniforma ir padėtas. Tai čia dalis to paties agresijos plano, tik, kaip paprastai jiems išeina ne taip, kaip reikėjo“ - teigė V. Landsbergis.

Paklaustas, ką mano apie tokius „didvyrių“ pagerbimus, politikas sako galįs tik pasiūlyti pagerbti visus „didvyriškai žuvusius“, kurie užpuolė Čekoslovakiją, Vengriją, Afganistaną. „Ten irgi daug didvyriškai žuvo užpuolikų“, - sakė V. Landsbergis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.