Seimas antradienį pradeda „Drąsos kelio“ frakcijos lyderės, buvusios Kauno teisėjos N. Venckienės imuniteto naikinimo procedūrą. Prokurorų teigimu, surinkti duomenys leidžia manyti, kad N.Venckienė padarė penkis nusikaltimus: prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei, praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui.
A. Gutauskas DELFI nurodė, kad pagal atsakomybę už šias nusikalstamas veikas apibrėžiančius Baudžiamojo kodekso straipsnius gali būti taikoma laisvės atėmimo bausmė.
„Labiausiai – už piktnaudžiavimą globėjo pareigomis ir pasipriešinimą policijos pareigūnams. Jeigu kalba eitų apie piktnaudžiavimą globėjo teisėmis, netgi yra galimybė iki penkerių metų laisvės atėmimo. Trukdymas antstoliui, jeigu buvo naudojamas smurtas ar kitokia prievarta: iki ketverių metų laisvės atėmimo. Pasipriešinimo atveju, šiek tiek situacija kitokia – maksimalus laisvės atėmimas iki trejų metų“, - griežčiausias įmanomas bausmes vardijo MRU Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas.
Tačiau realios laisvės atėmimo bausmės parlamentarė esą gali nesulaukti.
„Yra reali galimybė, kad teismas gali paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą. Teismas sprendžia, aišku. Bet atsižvelgiant į jos reputaciją, į tai, kad pirmą kartą padarytos veikos, paprastai realios laisvės atėmimo bausmės teismai neskiria. Nors jeigu kalba eitų konkrečiai apie elgesį su vaiku, ir ikiteisminiame tyrime nustatoma, kad sistemiškai buvo taikoma psichologinė ar fizinė prievarta ar gniuždymas, yra reali galimybė, kad teismas paskirtų ir realią laisvės atėmimo bausmę. Bet čia teismo reikalas spręsti“, - sakė A. Gutauskas.
