47 proc. apklaustųjų nurodė, kad Lietuvos žinomumas ir patrauklumas valstybėje, kurioje jie gyvena, yra patenkinamas. 35 proc. Lietuvos įvaizdį įvardijo kaip blogą. Kad šalies žinomumas ir patrauklumas geras, mano 11 proc. apklaustųjų.
Vis dėlto pastebima šalies įvaizdžio gerėjimo tendencija: 34 proc. apklaustųjų mano, kad per pastaruosius dvejus metus šalies įvaizdis pagerėjo.
Emigrantai taip pat turėjo atsakyti, kurioje srityse jie svariausiai prisideda siekdami daryti teigiamus pokyčius Lietuvoje. 41 proc. nurodė manantys, kad svariausiai prisideda garsindami Lietuvos vardą užsienyje. 29 proc. nurodė remiantys Lietuvoje likusius giminaičius, 20 proc. teigė padėję užmegzti kontaktus tarp savo buvimo šalies ir Lietuvos atstovų. 11 proc. su partneriais įgyvendino įvairius projektus, 10 proc. dalyvavo diskusijose Lietuvos viešojoje erdvėje, 8 proc. investavo Lietuvoje.
36 proc. nurodė niekuo neprisidėję prie teigiamų pokyčių šalyje. Prie pokyčių dar neprisidėjo žemesnio išsilavinimo respondentai.
Viceministras: išvykusieji taip išreiškia savo emociją
„Tai turbūt pirmiausia atspindi galvojimą apie Lietuvą, nes tai sako užsienyje gyvenantys lietuviai, su Lietuva susiję labai asmeniniais, labai emociniais ryšiais. Jie galbūt ir išvyko iš Lietuvos, kad čia jiems kažko trūko, kažkas nepatiko, ir jie dabar savo emociją taip išreiškia“, - Lietuvos įvaizdžio užsienyje klausimą komentavo užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.
E. Ignatavičiaus asmenine nuomone, galbūt Lietuva per daug „įvaizdžių kūrė ir griovė“, turėjo per daug įvairių tarpusavyje nederėjusių įvaizdžio programų. „Dabar reikia tiesiog susikaupti ir gerai išnaudoti laukiančias progas – įvaizdį sukurti visų pirma mūsų pirmininkavimo Europos Sąjungai metu. Tam numatytos nemažos lėšos“, - dėstė diplomatas.
Pasak jo, Lietuvą pristatantys renginiai užsienyje įtrauks ne tik ambasadas, garbės konsulatus, bet ir lietuvių bendruomenes.
Tuo metu Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovas Egidijus Barcevičius emigrantų nuomonės dėl Lietuvos įvaizdžio užsienyje nesureikšmino. Jis atkreipė dėmesį, kad viename atsakyme yra du klausimai: apie žinomumą ir patrauklumą.
„Faktas, kad Lietuvos žinomumas savaime nebūtinai yra pats didžiausias. Todėl iš to labai sunku daryti toli siekiančią išvadą“, - sakė E. Barcevičius. Jo teigimu, būtų įdomu apklaustų užsienio lietuvių paklausti, ką jie mano apie šalį, kurioje gyvena. Tada paaiškėtų, ar tų šalių patrauklumas toks pats geras ar blogas.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas kalbėjo, kad įvaizdžio formavimas yra valstybės identiteto formavimo dalis. „Tikrai taip – yra žinomumas, yra patrauklumas, bet yra ir tapatinimasis. Nepamirškime valstybės identiteto, neužmirškime institucinio identiteto svarbos. Jeigu žmonės tapatinasi su gimtine, tėvyne, kilme, nereiškia, kad tapatinasi su tuo, kuo norėtume, kad tapatintųsi. Manau, įvaizdžio formavimo dalis yra valstybės identiteto formavimo dalis“, - sakė V. Čiubrinskas.
Apklausos metu apklausti 353 pilnametystės sulaukę ir vyresni užsienio lietuviai, nustatant kvotas pagal užsienio šalį, lytį ir aktyvumą bendruomenėse ar organizacijose, vienijančiose užsienio lietuvius.
Apklausos tikslas buvo nustatyti užsienio lietuvių poreikius lietuvybės išlaikymo, dalyvavimo valstybės gyvenime ir valstybės teikiamų viešųjų paslaugų atžvilgiu, įvardyti kliūtis, su kuriomis užsienio lietuviai susiduria bendradarbiaudami su Lietuva, identifikuoti sritis, kuriose užsienio lietuviai norėtų ir galėtų prisidėti prie teigiamų pokyčių Lietuvoje.
