Pirmadienį portalo 15min.lt vaizdo konferencijoje paklaustas, ar didėjant emigracijai, planuojami įstatymų pakeitimai, kurie supaprastins pilietybės gavimo procedūrą, V.Gedvilas atsakė: "Manau, kad taip".
"Man atrodo, kad reikia grįžti prie dvigubos pilietybės įstatymo, kad ją galėtų turėti žmonės. Visiškai emigracijos nesustabdysime, gyvename globaliame pasaulyje, žmonės išvažiuoja mokytis. Tiesiog reikia siekti, kad žmonės norėtų likti čia gyventi, tai yra mūsų Vyriausybės vienas prioritetų. Dar vyksta diskusijos su koalicijos partneriais dėl dvigubos pilietybės, apie tai dar kalbėsimės", - teigė parlamento vadovas.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.
Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.
