Mančesterio (Jungtinė Karalystė) universiteto tyrėjai padarė išvadą, kad nemažai kalbų nesulaukia pripažinimo skaitmeniniame pasaulyje, tarimo ir rašybos tikrinimo sistemose, balso paslaugose (pvz., „siri“ paslauga išmaniajame telefone „iPhone“), automatinėse vertimo sistemose.
Tyrimą atliko 200 specialistų. Jie vertino su kalba susijusias technologines naujoves keturiose srityse: automatinio vertimo, bendravimo, teksto analizės ir kalbinių šaltinių prieinamumo srityse.
Islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalbos minėtose kategorijose surinko mažiausiai balų.
Daugiausia technologijų kuriama su anglų kalba (lyginant su kitomis Europos kalbomis), tiesa, tyrėjų vertinimu, technologinis palaikymas nėra puikus, tiesiog geras.
Vidutinės paramos sulaukė olandų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų kalbos. Baskų, bulgarų, katalonų, graikų, vengrų ir lenkų kalbų padėtis prastesnė, išnykimo rizika joms didelė.
Tyrėjai padarė išvadą, kad Europoje reikia didelio indėlio, kuriant trūkstamas technologijas ir susiejant jas su kalbomis, kurioms gresia išnykimas skaitmeniniame pasaulyje.
Tyrėjo profesorės Sophios Ananiadou teigimu, Jungtinėje Karalystėje dauguma žmonių naudoja programinę įrangą nė nesusimąstydami, kad joje yra ir su kalba susijusių technologijų.
Anot jos, su kalba susijusios technologijos palengvina gyvenimą, daugeliu atveju praverčia, „vis populiarėjant skaitmeninei informacijai ir komunikacijai, su kalba susijusios technologijos turi būti prieinamos didesniam skaičiui kalbų, antraip pasunkės bendradarbiavimas su mūsų kaimynais Europoje“.
Vienas iš tyrėjų profesorius Hansas Uszkoreitas teigė: „Mūsų tyrimo rezultatai kelia nerimą. Dauguma Europos kalbų turi per mažai (technologinių) išteklių, o kai kurios apskritai ignoruojamos. Šiuo požiūriu daugelio mūsų kalbų ateitis atrodo neaiški.“
