aA
Pietų pusrutulyje ką tik priimtas svarbus ir mums Australijos Aukščiausio teismo sprendimas. Jo esmė –įstatymas įpareigojęs pakuoti cigaretes į vienodus, neturinčius išskirtinių spalvų ir logotipų pakelius, kurie, be to, užrašais ir paveikslėliais demonstruoja rūkymo žalos padarinius nepažeidžia tabako gamintojų teisių.
Gediminas Navaitis
Gediminas Navaitis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Įstatymas ten įsigalioja nuo gruodžio 1 d. Tabako gaminių monopolistės „Philip Morris“, „Britch American Tabacco“ bandė jį apskųsti, bet pralaimėjo teisinius ginčus.

Pasaulis su entuziazmu atsiliepė į šį sprendimą. Argentinos parlamentas iškart pradėjo svarstyti analogišką įstatymą, ES paskelbė, kad rengs naują direktyvą dėl tabako reklamos.

Kodėl būtinas standartinis pakelis?

Esu ne kartą rašęs apie kelis akivaizdžius faktus. Tenka juos vėl pakartoti.


Pirmasis
. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kas penkta mirtis mūsų šalyje – rūkymo pasekmė. Gal kam atrodo, kad šį statistika netiksli. Gal ji keliais procentais didesnė ar mažesnė, bet nė vienas tabako monopolijas aptarnaujantis propagandistas jos nepaneigė.

Kitas faktas. Kodėl tiek žmonių miršta nuo rūkymo pasėkmių? Galima labai moksliškai analizuoti rūkymo sukeltas sveikatos problemas, o galima atsakyti ir labai paprastai – miršta, nes kažkada pradėjo rūkyti. Čia vėl tiktų paklausti: „Ar kam buvo labai malonu užsitraukus pirmą dūmą?“

Atsakymas aiškus – ne. Tačiau jaunam žmogui (nes rūkyti pradedama jaunumėje, ar net paauglystėje) kažkas įteigė, kad rūkyti šaunu, kad rūkydamas jis taps suaugęs, priklausys “kietuolių” grupei ir pan. Kitaip tariant, jis buvo paveiktas tabako reklamos. 

Pakelio patrauklumo sumažinimas sumenkina ir tabako reklamos paveikumą. Tai įrodyta ne vienu tyrimu, atliktu ne vienoje šalyje.

Politinių intrigų kaina - gyvybės

Buvau pateikęs įstatyminį siūlymą įvesti standartinę, vienodą cigarečių pakelio pakuotę Lietuvoje. Akivaizdi tokio sprendimo nauda buvo blokuota teisininkų išvedžiojimais apie galimus autorinių teisų pažeidimus ir Seimas balsavo prieš standartinio, neturinčio reklaminio įtaigumo pakelio įvedimą. Praėjus dviem savaitėm po šio lietuviško balsavimo Australijos parlamentas priėmė jau minėtą sprendimą.

Sunku varžytis su gerai apmokamais, tabako monopolijų interesams atstovaujančiais teisinkais. Todėl pateikiau naują siūlymą, kurio esmė skirti bent 80 proc. cigarečių pakelio ploto rūkymo žalos išaiškinimui. Tai irgi būtų veiksmingas būdas mažinti naujų rūkalių skaičių. Panašus įstatymas jau priimtas Kanadoje.

Šį kartą Seimą pavyko įtikinti. Balandžio 18 d. įstatymui buvo pritarta.

Kiek nukrypdamas nuo temos turiu paaiškinti „Delfi“ skaitytojams įstatymų priėmimo procedūrą. Iš pradžių įstatymas registruojamas, po to pateikiamas Seimui ir, jei po pateikimo jam pritariama, toliau įstatymas svarstomas ir galiausiai priimamas (arba atmetamas).

Taigi po pateikimo buvo paskirta įstatymo svarstymo data - birželio 22 d. Kaip gana dažnai daroma, paprašyta ir Lietuvos Vyriausybės išvados - požiūrio į įstatymą išdėstymo. Tokia išvada paprastai atsiranda per vieną kitą savaitę, juolab kad parlamentinėje respublikoje vyriausybė privalo vykdyti Seimo nutarimus. Kai labai reikia, išvada parengiama ir per naktį. 

Šiuo atveju Vyriausybė „pamiršo“ pavedimą. Užmaršuoliams jį teko raštu priminti. Atsakymo iki šiol nėra. 

Užtat sujudo norintieji, jog mirštančius nuo rūkymo pakeistų nauji rūkaliai. Pasipylė laiškai, skambučiai, raginimai Seimo nariams ginti tabako monopolijas ir spjauti į žmonių sveikatą. Reklamos ribojimo priešininkų taktika gana gudri. Artėja rinkimai, Seime bus svarstoma daug klausimų ir, jei pavyks išvengti tabako reklamos apribojimo svarstymo,dar neaišku, ar naujos kadencijos Seimas šio įstatymo imsis, ir juo labiau neaišku, kada tai padarys. O kiekviena iš žmonių sveikatos laimėta diena - tai jų pelno diena.

Todėl teks trumputėje Seimo šio rudens sesijoje pasinaudoti galimybę ir per vadinamąją vyriausybės valandą užduoti premjerui klausimą: „Ar jis yra įgalus paraginti savo vyriausybės narius vykdyti Seimo, o ne laukinės rinkos instituto pavedimus? “


Post scriptum.
Įdomiausia straipsnio dalis dažnai atsiduria jo gale. Čia irgi taip nutiks. Paskutinais metais ne kartą teko diskutuoti apie laimės ekonomiką. Kritiškai vertinantys jos idėjas paprastai ne ką žino apie vis dažniau moderniose šalyse pasirenkamą ūkio tvarkymo politikos kryptį. Jie naiviai klausia: „Negi kas nors nori, kad žmonės Lietuvoje būtų nelaimingi?“ Dabar jie turi labai aiškų ir konkretų atsakymą: „To nori interesų grupės ir jas aptarnaujančių sisteminių partijų atstovai, kuriems tradicinės ekonomikos siekis užsidirbti iš bet ko, pavyzdžiui, užsidirbti iš laidotuvių, atrodo daug svarbesnis negu laimės ekonomikos šalininkų siekis, kad žmonės būtų sveiki, neturintys priklausomybių, o drauge ir laimingi.“