Aplinkos viceministro turto deklaracijoje nurodoma, kad jo privalomas registruoti turtas, t.y. vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas (NT) ir kt., nevertas nė 900 tūkst. litų. Tačiau DELFI turimi duomenys atskleidžia daugiau negu įspūdingą S. Šriūbėno NT sąrašą.
Sklypai ir namai Vilniuje bei Ignalinoje – tik už 900 tūkst. Lt?
Prieš porą savaičių vykusioje spaudos konferencijoje, kurią surengė aiškindamasis dėl jam mestų kaltinimų Gedimino prospekto istorijoje, S. Šriūbėnas tikino per savo gyvenimą tepastatęs vieną namą. Tiesa, kiek namų nusipirko – politikas nesigyrė.
O sąrašas tikrai įspūdingas. DELFI turimais duomenimis, S. Šriūbėno vardu šiuo metu registruota visa eilė įvairių NT objektų. Vilniuje politikas turi butus Naugarduko g. 68 ir ir Perkūnkiemio g. 37, jam taip pat priklauso sklypas su statiniais Perkūnkiemio g. 33 ir sklypas Dailidžių g. 8. Šiame Dailidžių gatvės sklype stovi ir namas, kurį S. Šriūbėnas sako statęs savo dukrai. DELFI duomenimis, anksčiau šis namas buvo registruotas paties politiko vardu.
Ir tai dar ne viskas. Ignalinos rajone, Molykų kaime, S. Šriūbėnui priklauso sklypas su statiniais.
Bet ir čia sąrašas nesibaigia. DELFI duomenimis, viceministras sostinėje disponavo aibe kito NT, kuris dabar registruotas kitų asmenų vardu: politikui anksčiau priklausė sklypas ir statiniai Vilniaus Antavilių sodų 6-ojoje g. 1, butas Darbo g. 6, butas ir sklypas su statiniais Nemenčinės pl. 68 bei dar vienas butas Peteliškių g. 46. Visą šį turtą S. Šriūbėnas turėjo arba parduoti, arba kam nors perleisti ar dovanoti.
Neatpažįsta nuosavo turto
Registrų centras DELFI patvirtino, kad visi šie duomenys atitinka oficialią registro informaciją. Tiesa, pats Registrų centras tokios informacijos teigia negalįs teikti ir įtaria duomenų nuotėkį.
„Patvirtinu, kad jūsų pateikti duomenys atitinka aktualią Nekilnojamojo turto registro informaciją, tačiau noriu jus įspėti, kad jūsų turimų duomenų gavimo būdas gali būti neteisėtas“, - DELFI teigė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Visą šį NT objektų sąrašą DELFI nusiuntė ir S. Šriūbėnui su prašymu paaiškinti, kada ir už kokias sumas vykdė NT sandorius. Bet viceministras jokių konkrečių aplinkybių nenurodė ir teigė neatpažįstantis nuosavo turto.
„Nesigilindamas į detales norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį bei pažymėti, kad iš Jūsų pateiktų duomenų dalis objektų apskritai man nėra girdėti, kiti nurodyti klaidingai, todėl šių duomenų, saugodamas savo šeimos narių privatumą, papildomai komentuoti negaliu“, - teigiama S. Šriūbėno DELFI atsiųstame atsakyme.
Viceministras taip pat ragino nepasitikėti duomenimis, kurių tikslumą Registrų centras patvirtino. „Nežinau, kas tas anoniminis šaltinis, kuris suteikė Jums informaciją, tačiau rekomenduočiau vieno šaltinio duomenis, bent kai kuriuos tai tikrai, vertinti kritiškai. Kita vertus, jei Jūsų šaltinis ar Jūs pats manote, jog duomenys teisingi bei įtariate, jog galėjo būti padaryta nusikalstama veikla ar kažkas panašaus, visuomet galima kreiptis į teisėsaugos institucijas. Norėčiau pabrėžti, jog bent jau kol kas nė viena iš šių institucijų man jokių pretenzijų nėra pareiškusi“, - teigia S. Šriūbėnas.
Apie turto vertę nediskutuoja
Visas šis NT ir jo įgijimo aplinkybės – ne vienintelis dalykas, apie kurį diskutuoti nepanoro S. Šriūbėnas. Jis taip pat nenorėjo leistis į svarstymus, ar šis turtas iš tiesų vertas tik 900 tūkst. Lt.
„Nesiimsiu neįsigilinęs vertinti, kiek formaliosios turto vertės atitinka rinkos kainą - tai gali atlikti tik atitinkamos srities ekspertai. Man, kaip piliečiui, svarbu laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų, laiku valstybės institucijoms pateikti reikalingus duomenis ir pan. Visa tai sąžiningai ir vykdau“, - teigiama S. Šriūbėno atsakyme.
Politikas taip pat teigė visą turtą užgyvenęs dorai ir nepagailėjęs valstybei mokesčių.
„Iki 2000-ųjų dešimtmetį dirbau privačiame versle, kur ir sukaupiau didžiąją dalį turto. Natūralu, kad jį, kaip ir dauguma kitų žmonių, tai vienur, tai kitur investuoju. Įskaitant ir investicijas į nekilnojamąjį turtą. Dalį savo turto taip pat esu paveldėjęs.
Norėčiau pabrėžti, jog investuodamas, pirkdamas, parduodamas ar atlikdamas kitokius veiksmus visada skrupulingai laikiausi ir laikausi teisės aktų reikalavimų, deklaruoju turtą ir pajamas. Atlikdamas šiuos sandorius esu sumokėjęs ne vieną dešimtį tūkstančių litų mokesčių į valstybės biudžetą“, - sako S. Šriūbėnas.
DELFI taip pat pasiteiravo viceministro, ar jis sutiktų visą savo valdomą NT parduoti už deklaracijoje nurodytą 900 tūkst. Lt sumą. Politikas tikslaus atsakymo į šį klausimą nepateikė.
Daugiau informacijos S.Šriūbėnas DELFI nepateikė.
Po sandorio – užsakymas už 3,7 mln. Lt
Toje pat spaudos konferencijoje, aiškindamas, kaip per 2006 metus pralobo beveik 700 tūkst. litų, S. Šriūbėnas teigė tiesiog atlikęs paprastą NT pardavimo sandorį ir sumokėjęs visus mokesčius. Nors žurnalistai ne sykį teiravosi, kam šis NT buvo parduotas, viceministras pirkėjo neatskleidė.
Oficialiose S. Šriūbėno deklaracijose DELFI pavyko rasti tik vieną tuo laikotarpiu politiko deklaruotą sandorį. Dalyvaudamas 2007 m. vasarį vykusiuose savivaldos rinkimuose, liberalcentristas nurodė gavęs pajamų iš privalomo registruoti NT pardavimo, o pirkėju nurodė bendrovę „Dekoras“.
Ši bendrovė vykdė Menų spaustuvės rekonstrukcijos darbus, kuriuos pirko sostinės savivaldybė, o prižiūrėjo savivaldybės bendrovė „Vilniaus kapitalinė statyba“ – tuometinė S. Šriūbėno darbovietė.
DELFI pavyko gauti viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolus, kuriuose svarstytas pasiūlymas neskelbiamų derybų būdu iš „Dekoro“ pirkti papildomus statybos darbus už kiek daugiau nei 3,7 mln. litų. Pirmasis protokolas datuojamas 2007 m. gruodžio 3 d. Jame, kaip ir vėlesniuose protokoluose, nurodoma ir S. Šriūbėno pavardė – jis buvo vienas iš šiame viešajame pirkime dalyvavusių ekspertų ir, kaip direktoriaus pavaduotojas, atstovavo „Vilniaus kapitalinei statybai“.
Derybos truko porą mėnesių, papildomų darbų kaina simboliškai sumažinta 27,6 tūkst. Lt, iki lygiai 3,7 mln. litų. 2008 m. vasario 29 d. datuojamame protokole nurodoma, kad „Dekoro“ pasiūlymas priimtas.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, tuo metu buvęs Viešųjų pirkimų komisijos nariu, DELFI teigė, kad komisija atliko tik formalų darbą, o pasiūlymą derėtis su vieninteliu „Dekoru“ pateikė S. Šriūbėno atstovaujama „Vilniaus kapitalinė statyba“.
„Mes tik tvirtinome dokumentus. Reikalavimus ir visa kita organizavo „Kapitalinė statyba“, - prisiminė R. Žemaitaitis.
Anot jo, pirkimo procedūrose dalyvavo ir pats S. Šriūbėnas. Tačiau apie galimą interesų konfliktą dėl NT pardavimo sandorio su „Dekoru“ jis komisijos esą neinformavo. „Nieko, absoliučiai nieko nesakė“, - teigė R. Žemaitaitis.
DELFI teiravosi S. Šriūbėno tiek apie sandorį su „Dekoru“, tiek apie jo dalyvavimą skiriant šiai įmonei užsakymą už 3,7 mln. litų. Tačiau savo atsakymuose į DELFI klausimus viceministras apie tai neužsiminė nė vienu žodžiu.
