Tokius įspūdžius iš susitikimo su Lenkijos vadovu DELFI perteikė Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas.
„Mes išsakėme savo problemas. Įteikėme raštu. Išdėstėme savo problemas dėl švietimo finansavimo, dėl Berznyko paminklo, atkreipėme dėmesį, kad Lenkijoje yra nacionalistinės nuotaikos lietuvių atžvilgiu, kad radikalėja tos nuotaikos, ypač Seinuose. Pabrėžėme, kad esame įkaitais politikos tarp Lietuvos ir Lenkijos. Kokį gavome atsakymą? Prezidentas išreiškė nuomonę, kad dalies problemų sprendimui jis yra linkęs pritarti, bet dalis problemų bus sprendžiamos po rinkimų Lietuvoje“, - kalbėjo A. Vaicekauskas.
Pasak jo, susidarė įspūdis, kad tokia B. Komorowskio nuostata prieštarauja oficialiai Varšuvos pozicijai, kad tautinių mažumų klausimai nuo politinių reikalų kitoje šalyje yra atsieti.
„Pabrėžė, kad priklausys nuo to, kokią valdžią Lietuva išsirinks. Tai ir mūsų problemos bus tada sprendžiamos – mes taip supratome“, - tęsė Lenkijos lietuvių draugijos vadovas.
Jis teigė kiek nusivylęs tokia B. Komorowskio pozicija. „Galvojome, kad bus susitelkta į lietuvių problemas. Kad prezidentas susidomėjo mūsų klausimais“, - sakė pašnekovas.
Anot jo, B. Komorowskis savo susitikimu su lietuvių bendruomene norėjo parodyti gerbiantis Lenkijos lietuvius ir laukiantis tokios pat Lietuvos politikų pagarbos lenkų tautinei mažumai.
„Bet vis dėlto mūsų padėtis priklausys nuo to, kas Lietuvoje laimės rinkimus. Tą ir pasako – kad esame įkaitais, ir ateity gal būsime“, - reziumavo A. Vaicekauskas.
Lenkijos prezidentas: jei mažumų problemos kliudo valstybių santykiams, verta geranoriškai jas nagrinėti abiejose šalyse
Jei etninių mažumų problemos tampa kliūtimi geriems valstybių santykiams, verta geranoriškai jas nagrinėti abiejose šalyse, penktadienį susitikime su Lenkijos lietuviais sakė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.
Nepaisant kilusios įtampos tarp abiejų šalių, jis pabrėžė tikįs gerų Lenkijos ir Lietuvos santykių ateitimi.
"Dėl to norėjau šiandien susitikti, kad perduočiau jums visiems savo gilų tikėjimą ir gilų įsitikinimą, kad, nepaisant įvairių sunkumų, apie kuriuos šiandien kalbama, apie kuriuos rašo spauda, kuriuos išgyvename – mano įsitikinimu, visi kylantys procesai skatina mąstyti apie kuo geriausių Lenkijos ir Lietuvos santykių ateitį. Jeigu yra taip, kad etninių mažumos problemos – lenkų, gyvenančių Lietuvoje – tampa kliūtimi gerai valstybių politikai, tokiu atveju verta geranoriškai nagrinėti etninių mažumų problemas abiejose šalyse. Verta geranoriškai pažiūrėti, kaip funkcionuoja lenkų mažuma Lietuvoje (...)", - kreipdamasis į vietos lietuvius Punske kalbėjo Lenkijos vadovas.
Tuo metu Lenkijos lietuviai sako paprašę B.Komorowskio būti jų globėju.
"Tikrai buvo prašymas, kad ponas prezidentas globotų mus. Mums reikia pagalbos visokeriopos", - BNS sakė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.
Pasak jo, nors trūko laiko su B.Komorowskiu išsamiai aptarti visas Lenkijos lietuvių problemas, tačiau pagrindiniai bendruomenę neraminantys dalykai buvo išsakyti.
"Truputį mažai laiko, nors kai kuriuos reikalus ponas prezidentas žinojo, tačiau dar daugiau reikėjo laiko, kad papasakotų", - sakė V.Liškauskas.
Vienas iš svarbiausių klausimų - lėšų lietuviškoms mokykloms ir lietuviškų vadovėlių jose trūkumas.
"Lietuviai - praktiškai vienintelė Lenkijoje gyvenanti tautinė mažuma, kuri mokyklose dėsto savo kalba (...). Tokioms mokykloms reikalinga atskira parama, nes mes patiriame visada dvigubus kaštus - šalia lietuviškų mokyklų reikia kurti ir lenkiškas, jeigu lenkai gyvena", - kalbėjo V.Liškauskas.
Su prezidentu aptartas ir paminklų klausimas. Lietuviai nerimauja, kad Berznyke, Seinų savivaldybėje, statomi nauji paminklai, provokuojantys lenkų ir lietuvių konfliktą, žeminantys kapinėse palaidotus Lietuvos karius, kurie žuvo 1920 metais lenkų ir lietuvių konflikto metu.
"Tai yra parodymas, kad lietuviai yra blogi. Tokio parodymo, kur gyvename nuo amžių, nereikia", - sakė viršaitis.
Pasak jo, buvo susitarta, kad Lenkijos lietuviai prezidento patarėjams ir ministrams nuolat siųs įvairius dokumentus ir užklausimus tomis temomis, kurios yra svarbios lietuviams ir kurias reikėtų nagrinėti ir išspręsti.
"Tos temos nuolat kartojasi, ir nelabai kas jas sutvarko. Tikrai buvo prašymas, kad ponas prezidentas globotų mus. Didelei valstybei mažai tautinei mažumai kai kuriuos dalykus duoti yra tikrai nedidelis sunkumas, nedidelė našta", - teigė V.Liškauskas.
Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia - Seinų ir Punsko krašte netoli valstybinės sienos su Lietuva.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties - vardų ir pavardžių, gatvių pavadinimų rašymo, švietimo.
Lenkijoje gyvenantys lietuviai pastaruoju metu išsakė nuogąstavimų, kad jie nesijaučia saugūs ir tapo dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių auka.
Varšuva remia Lietuvos lenkų politikus, kurie reikalauja, kad lenkiškais rašmenimis būtų galima rašyti pavardes dokumentuose ir vietovardžių pavadinimus, bei ragina atšaukti Švietimo įstatymo pataisas.
Lietuvos Vyriausybė priekaištus atmeta, sakydama, kad švietimo srityje lenkams sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje už Lenkijos ribų mokytis gimtąja kalba, o naujasis Švietimo įstatymas tik artina Lietuvą prie Europos ir pačios Lenkijos standartų.
