„Tai teisybė, tam ruošiuosi, tik dar neaišku, kokiame teatre“, – į klausimą, ar tikrai ketina statyti spektaklį pagal D. Kedžio istoriją, atsako režisierius Jonas Vaitkus. Pasirodo, pjesės šia tema eskizą jau yra parašęs Herkus Kunčius. Kūrinio „Klanas“ atspirties taškas – sistema, žmonių negirdinčios ir nereaguojančios instancijos.
„Ne apie mergaitę spektaklį statysiu, o apie žmogaus problemą. Žmogaus problemą visuose lygmenyse – nuo ministro iki policininko. Jeigu žmogaus problemos nėra, tada viskas galima – remiamasi tik įstatymais arba jų iškraipymais – kaip kas mandriau, kaip kas gudriau, kas kokią pažintį turi. Norėčiau į tą istoriją pažiūrėti blaiviau ir pasakyti, kad tai labai rimtas išbandymas mūsų valdininkijai, valdžiai, teisėsaugai, tėvams, visuomenei“, – DELFI kalbėjo J. Vaitkus.
J. Vaitkus sakė remdamasis tuo, kas pasakyta ir kas nutylėta, bandantis pateikti savą istorijos versiją. Režisieriaus planuose – lyg ir dokumentinė, lyg ir meninė vizija.
Pasak J. Vaitkaus, galvojantys ir atsakomybę turintys žmonės turi įsikišti į Garliavos įvykius. „O kas daugiau kišis? Visi abejingi. Kai pasižiūri, kaip valdžia elgiasi, atrodo, jos šie reikalai visai neliečia“, – teigia jis.
Koncerte grojo ir mergaitė
Praėjusį trečiadienį Kedžių namų kieme startavusiame koncertų ir įvairių renginių maratone koncertavo ne tik pop muzikos grupės. Čia eiles skaitė ir Lietuvos Nacionalinio dramos teatro (LNDT) aktorė Diana Anevičiūtė.
Šis žingsnis sulaukė Kultūros ministerijos dėmesio. Ministerija pareiškė esanti „kategoriškai prieš valstybinių teatrų aktorių, kitų meno pasaulio atstovų dalyvavimą bei viešus pasisakymus renginiuose, susijusiuose su šiuo metu vykstančia rezonansine bei kontraversiškai vertinama byla“.
LNDT informavo, kad teatro trupės aktoriai Garliavoje vykstančiuose koncertuose dalyvauja ne darbo metu.
Netrukus po to, tinklalapis ekspertai.eu pareiškė, kad „Pedofilai ir jų statytiniai nurodinėja net kultūros ministrui“. Žymūs aktoriai svetainėje piktinosi tokia ministerijos pozicija.
Aktorė D. Anevičiūtė džiaugėsi pasirodyme nelikusi viena: kartu eiles skaitė kunigas Robertas Grigas, improvizuotai poezijai vargonėliais ir varpeliais pritarė muzikas Vytautas Mockus. D. Anevičiūtė atskleidė, kad į koncertą fleita įsiliejo pati mergaitė, „kuriai, atseit, trukdė mūsų koncertai“.
Būrys žinomų meno žmonių Garliavoje lankėsi ir antradienį. Tarp jų – Vytautas V. Landsergis, Arūnas Matelis, Rimantė Valiukaitė.
Teatro kritikas: kaip aktorė gali vaidinti dorovingą motiną, kai ji ją vakar mitinge smerkė
„Į tokius dalykus teatras, be abejo, gali reaguoti, jis netgi turėtų reaguoti“, – sako teatro kritikas, kultūros apžvalgininkas Vaidas Jauniškis. Jis pateikia kaimyninės Lenkijos pavyzdį: čia jau sukurtas spektaklis apie praėjusiais metais mįslingai nužudytą reprivatizuoto namo nuomininkę, ir ši byla iki šiol neištirta.
V. Jauniškis atkreipia dėmesį, kad kai D. Kedžio byloje nieko aiškaus nėra žinoma, viskas tiriama ir pertiriama, tai kiekviena pusė pateikiamoje neaiškioje informacijoje bando pelnyti naudos sau, istorijoje daug politikos.
Kaip galėtų į tai reaguoti meno žmonės? Mūsų šalyje V. Jauniškis pasigenda komikso tradicijos, gajos Vakarų Europos šalyse. „Komiksu, kaip net ir sarkastišku juoku, būtų galima išvėdinti visą šią pritvinkusią nesveiką atmosferą, kurioje kiekvienas bando gauti naudos iš tragedijos, o ji stipriai eskaluojama net ir nacionalinėje televizijoje. Tada susireikšminę žmonės būtų nusodinti, subliūkštų neapykantą ir nepasitikėjimą kuriantys balionai“, – dėstė teatro kritikas.
Jo teigimu, meno atžvilgiu reikėtų kalbėti ne konkrečiai apie pačią bylą ar mergaitės likimą, bet apie tai, kaip tuo spekuliuojama. Būtų galima bandyti įsigilinti ir išryškinti bylos ir viso įvykio mechanizmą. „Tada ir spektaklį būtų galima statyti apie masinę psichozę ir jos genezę. Ar, tarkime, kaip vienos šeimos istorija maskuojami dideli užkulisiniai šalies reikalai ar kaip manipuliuojama viešąja nuomone“, – svarstė V. Jauniškis, primindamas, jog apie tai kalba ir J. Vaitkaus pastatytas „Visuomenės priešas“.
Teatro kritikas nevienareikšmiškai vertina teatralų pasirodymą Garliavoje ir Kultūros ministerijos kritiką jų atžvilgiu. Pasak V. Jauniškio, iš vienos pusės, menininkas ne darbo metu gali daryti ką norintis, jis gali turėti savo pilietinę poziciją. Drausti turėti tokią poziciją – pakankamai naivu ir keista.
„Iš kitos pusės, menininkas dirba valstybinėje įstaigoje. Šioje vietoje kalbėčiau ne apie Kultūros ministerijos žingsnį, bet paties menininko vardą ir veidą – kaip jis gali vaidinti Hamletą, jei vakar reklamavo kažkokius skalbimo miltelius ar dar kažką. Kaip aktorė gali vaidinti dorovingą motiną, kai ji ją vakar mitinge smerkė. Čia yra paties menininko veido ir vardo klausimas – ar jis rizikuoja, ar nerizikuoja šiuo dalyku“, – sakė V. Jauniškis.
