aA
Nors į antradienį Niujorke prasidėjusį pasaulio religinių bendruomenių lyderių susitikimą Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama nebuvo pakviestas, jis vis dėlto kreipėsi į Jungtinių Tautų būstinėje susirinkusius religinius vadovus. Tai buvo pirmas oficialus Dalai Lamos pareiškimas Jungtinėse Tautose per beveik keturis dešimtmečius.
Dalai Lama yra nepageidaujamas asmuo JT, kadangi Kinija nepripažįsta jo reikalavimo suteikti Tibetui nepriklausomybę. Todėl ir dabar JT dėl Pekino daromo spaudimo nepakvietė Dalai Lamos į pasaulio religinių lyderių susitikimą. 1989 metų Nobelio Taikos premijos laureatą Dalai Lamą Kinija laiko ne religiniu, o politiniu Tibeto vadovu.

Tūkstantmečio pasaulinės taikos susitikimo dalyviams skirtą pareiškimą antradienį perskaitė Tibeto dvasinio vadovo atstovas, Tibeto budizmo mokyklos "Drikung Kagyu" vadovas rinpočė Drikungas Chetsangas.

"Skirtingų religijų atstovai turi puoselėti abipusę pagarbą vienas kito tikėjimui bei stengtis suprasti kitų skelbiamas vertybes. Negali būti taikos, kol egzistuoja alinantis skurdas, socialinė neteisybė, nelygybė, priespauda, aplinkosaugos degradacija, kol galingieji nesiskaito su silpnaisiais", - teigiama Dalai Lamos pareiškime.

Kinų atstovai ir oficialioji naujienų agentūra "Xinhua" pranešė, kad Kinijos delegacijos nariai, įskaitant budistą ir protestantą, prieš paskelbiant Dalai Lamos pareiškimą, išėjo iš salės. Tačiau konferencijos generalinis sekretorius Bawa Jainas pareiškė, kad jeigu koks nors protestas ir buvo pademonstruotas, jis liko nepastebėtas.

Tuo tarpu susitikime posėdžiavę pasaulio religinių bendruomenių lyderiai antradienį įteikė JT generaliniam sekretoriui Kofi Annanui dokumentą, patvirtinantį jų ryžtą kovoti už taiką visame pasaulyje. Jie pripažino visas religijas lygiomis, taip pat pripažino ir moterų bei vyrų lygybę.

Šiame dokumente, pavadintame "Įsipareigojimas ginti visuotinę taiką", smerkiamas bet koks smurtas, vykdomas religijos vardu. Daugiau kaip tūkstantis religinių bendruomenių vadovų yra prašomi pasirašyti šią deklaraciją ir pademonstruoti norą imtis aktyvaus vaidmens, siekiant išvengti karo ir skurdo bei daugiau rūpintis aplinkosauga.

Paskutines dvi renginio dienas religinių bendruomenių vadovai privačiose darbo sesijose aptars regioninius konfliktus.

"Lietuvos rytas"