Mokėdama kasmetinį mokestį, Lietuva palaipsniui padengia ir įsiskolinimą, susidariusį ankstesniaisiais narystės JT metais dėl jai tada nustatyto nepagrįstai didelio mokesčio.
Kai Lietuva 1991 metais tapo JT nare, jai buvo nustatytas narystės mokestis, kuris siekė 0,15 proc. nuo bendros visų šalių narystės mokesčių sumos. Toks mokestis nustatytas, padalijus Lietuvai ir kitoms naujoms JT narėms subyrėjusios Sovietų Sąjungos mokestį.
Lietuva, įvertinusi mokestį kaip neteisingą ir nepagrįstai didelį, sėkmingai išsiderėjo, kad jis būtų sumažintas. 1998 metais šis mokestis siekė 0,045 proc. nuo pagrindinio JT biudžeto, 1999 metais - 0,022 proc., o 2000 metais jis sudaro 0,015 proc.
Balso teisė JT Generalinėje Asamblėjoje atimama automatiškai, kai JT valstybės narės įsiskolinimai viršija sumą, prilygstančią valstybės pastarųjų dvejų metų įnašams.
Šių metų pradžioje Latvijai vienintelei iš Baltijos šalių dėl įsiskolinimų apribota balso teisė Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Latvija leistinus įsiskolinimus JT viršijo 22,5 tūkst. JAV dolerių.
