“Gerai būti tarp dviejų miestų, nes nei vienas, nei kitas neatsibosta”, - teigia antrakursė Kotryna, studijuojanti kultūros istoriją ir antropologiją Vilniaus universitete. Specialybę pasirinkusi tik dvyliktoje klasėje, ji džiaugiasi, kad čia mokosi: “Dabar turiu daugybę idėjų, ką veikti ateityje - tiek kultūros, tiek istorijos srityje”.
Mergina patenkinta dėstytojais, bet ne studijų lygiu: “Gal galėčiau daugiau skaityti ir mokytis, bet kai to nereikalauja, tai ir nedarai”.
Kotryna jau seniai žinojo, kad gyvens Vilniuje: “Čia studijavo mano mama, todėl dažnai veždavosi kartu ir mane. Vėliau atsirado ir savas draugų ratas”, - teigia kaunietė ir priduria, kad iš pradžių turėjo susidariusi stereotipinę nuomonę apie sostinę kaip kultūros lobyną.
“Vilnius turi daug privalumų, bet Kaune viskas daroma aukštesniu lygiu ir nors jis yra provincialesnis, čia gyvena daug intelektualių žmonių”, - sako Kotryna. Ji įsitikinusi, kad Kaune yra plačios galimybės daug nuveikti, norėtų įsigyti butą Senamiestyje, kuris dar nėra taip išparduotas kaip Vilniuje. Kainų skirtumo ji taip pat nejaučia: “Nemanau, kad gyvendama Kaune ir gaudama tokią pat, kaip Vilniuje, 125 litų stipendiją, aš tų pinigų susitaupyčiau”.
Miestų keitimas merginai atstoja keliones į užsienį: “Jeigu negaliu išvažiuoti į kitą šalį, tai nors Lietuvoje migruoju - šis tas pasikeičia, - juokiasi Kotryna ir prisipažįsta, kad pirmame kurse namo grįždavo rečiau: - Kai aštuoniolika metų pragyveni viename mieste, jis jau lenda tau per gerklę, o dabar, kai jame nebūni, tai ir norisi sugrįžti”.
Norėjo pabėgti nuo tėvų
Mykolo Riomerio universitete studijuojanti antrakursė Indrė specialybę pasirinko per kelias minutes - svarbiausia buvo studijuoti Vilniuje: “Mama visąlaik skatino studijuoti sostinėje, nes pati čia mokėsi, be to, norėjau pabėgti nuo tėvų”, - pasako tokią pačią priežastį, kaip ir daugelis studentų iš kitų miestų.
Teisę pasirinkusi mergina nesigaili bent iki sesijos, o gyvenimu Vilniuje mėgaujasi: “Čia žymiai daugiau renginių, kitokia atmosfera, laisvesnis požiūris į viską”.
Atvirkščiai nei Indrė, kaunietis Andrius jau seniai žinojo, ką studijuos. Pirmakursis magistrantas skulptorius pasirinko sostinę, nes Vilniaus dailės akademijoje daugiau galimybių dirbti: “Čia aukštesnis mokslo lygis, geresnės studijos ir dirbtuvės nei Kauno dailės institute”.
Jis prisipažįsta niekad nebėgęs nuo Kauno ir pasiilgsta namų, bet Vilniuje jau įsikūrė - turi savo butą, draugų, čia dalyvauja parodose, įvairiuose projektuose. Be to, per penkerius metus išmoko, kaip išgyventi: “Gaunu užsakymų padaryti kokią nors “chaltūrą”. Pernai su draugu puošėme Vilniaus geležinkelio stotį, parduotuvių ir bankų vitrinas”, - teigia Andrius.
Kaunas perauklėjo
“Atvažiavusi į Kauną vaikščiojau su ausinuku ir į nieką nekreipiau dėmesio”, - pasakoja vilnietė Austėja apie pirmas dienas Kaune. Čia ji persikėlė, nes norėjo šokti modernaus šokio teatre “Aura” ir kartu mokytis šokio specialybės. Taip ir padarė - dabar studijuoja Kūno kultūros akademijoje kūno kultūrą ir šokį. Visgi mergina sako, kad niekad neleistų čia studijuoti savo vaikams: studijos - žemo lygio, studentai - visai neaktyvūs, o šokio pamoka vyksta tik vienąkart per savaitę. “Kodėl visi mokslai pažengę į priekį, o kūno kultūra stovi vietoje?” - piktinasi Austėja.
Anksčiau merginą slėgė aplinka, o dabar jai patinka bendrauti su įdomiais žmonėmis, žavi gražus Senamiestis. “Jei būčiau turistė, važiuočiau ir važiuočiau čia”, - gėrisi Kaunu vilnietė. Tačiau ji negali priprasti prie atsiliekančio tempo ir tik grįžusi namo vėl įsisuka į verdantį gyvenimą.
