Jo nuomone, "šis skundas neturi jokių perspektyvų" Aukščiausiajame Teisme.
Pasak M.Katerinčuko, V.Janukovičiaus komanda "kuria dirbtinius įrodymus", ketindama įrodyti, kad gruodžio 26 dienos balsavimo rezultatai neva buvo suklastoti.
"V.Janukovičiaus komanda dabar kuria dirbtinius įrodymus, kurie nebus nei sisteminiai, nei kokio nors kito pobūdžio, leidžiančio teismui pripažinti, kad gruodžio 26 dieną piliečių pareikšta valia nebuvo laisva, ir CRK negali nustatyti realių balsavimo rezultatų", - sakė M.Katerinčukas.
Jis taip pat pažymėjo, kad V.Juščenko komanda turėjo galimybę susipažinti su 27 tomais medžiagos, pridėtos prie V.Janukovičiaus skundo.
"Dauguma dokumentų - tai ne oficialūs dokumentai, bet, sakyčiau, greičiau natiurmortas, kuriame surinkta absoliučiai viskas", - pareiškė M.Katerinčukas ir pridūrė, kad "teisiniu požiūriu jie neturi jokių perspektyvų".
Aukščiausiasis Teismas savo ruožtu patvirtino, kad V.Janukovičiaus skundas gautas ir bus nagrinėjamas ketvirtadienį, sausio 6 dieną.
V.Janukovičiaus atstovas CRK Nestoras Šufričius komisijos posėdyje trečiadienį pranešė, kad antradienį Aukščiausiajam Teismui įteiktame skunde patikslinti reikalavimai ištirti gruodžio 26 dieną padarytus pažeidimus, kai buvo apribotos sunkiai judančių piliečių rinkimų teisės. Surinkta medžiaga sudaro 96 tomus.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, per gruodžio 26 dieną vykusį balsavimą opozicijos lyderis V.Juščenko pralenkė savo varžovą V.Janukovičių beveik 8 proc. balsų. CRK, nagrinėjusi V.Janukovičiaus skundus, dar nepaskelbė oficialių rinkimų rezultatų.
Remiantis Konstituciją, naujas prezidentas pradeda eiti pareigas ne vėliau kaip praėjus 30 dienų po oficialaus rinkimų rezultatų paskelbimo, davęs priesaiką iškilmingame Aukščiausiosios Rados susirinkime. Inauguracijos data turi būti nustatyta specialiu parlamento sprendimu.
Tuo tarpu deputatų grupės "Demokratinės iniciatyvos" lyderis Aukščiausiojoje Radoje Stepanas Havrišas mano, kad prezidento rinkimus pralaimėjęs Viktoras Janukovičius gali patekti į parlamentą ir tapti opozicijos vadovu.
"Tai įmanoma. Atsakymas gana logiškas - turėdamas daugiau kaip 13 mln. rinkėjų paramą jis, šiaip ar taip, lieka nacionaliniu lyderiu, aplink kurį, laukdamos 2006 metų, telksis tam tikros politinės jėgos, neturinčios perspektyvų susitarti su būsimuoju politiniu režimu ir atsidurti sąraše, kuris pateks į parlamentą", - sakė deputatas trečiadienį.
Kalbėdamas apie naują parlamento opoziciją, jis pažymėjo, kad, be jokios abejonės, ja taps komunistai.
"Gali įeiti Oleksandras Morozas (Socialistų partijos lyderis, pasirašęs susitarimą su opozicijos kandidatu Viktoru Juščenko dėl paramos jam antrajame rinkimų rate), kuriam nebus pasiūlyta derama vieta naujojoje vyriausybėje ir naujojoje politinėje sistemoje. Galbūt Socialdemokratų partija (jungtinė) ir dalis frakcijos "Ukrainos regionai" (per rinkimus rėmė buvusį premjerą V.Janukovičių)", - spėja S.Havrišas.
Pasak jo, "viskas priklauso nuo derybų, kurios vedamos regionų elito lygiu - nuo to, kaip regionų lyderiai pasirašys sutartį su naujuoju premjeru ar prezidentu, priklausys šios opozicijos likimas ir formatas". D.Havrišas paaiškino, kad dalis parlamentinės daugumos atstovų buvo išrinkti pagal mažoritarinę sistemą ir yra "susisaistę su regionų elito pozicija".
Be to, mano S.Havrišas, prie opozicijos gali prisijungti "dar kai kurios politinės jėgos, seniai bendradarbiaujančios su V.Juščenko komanda, bet kurioms neatsiras vietos jo sąraše".
Pasak parlamentaro, naujoji parlamentinė dauguma greičiausiai susiformuos apie ministrą pirmininką, ir į ją įsilies didžioji dauguma senosios daugumos atstovų.
S.Havrišas dar visai neseniai buvo proprezidentinės parlamentinės daugumos koordinatorius. Ji oficialiai nepaskelbė nutraukianti veiklą, bet faktiškai liovėsi egzistavusi, kai prezidento rinkimai sukėlė politinę krizę šalyje. Pirmieji deputatai iš daugumos pasitraukė dar rugsėjį.
