aA
Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis atkreipia dėmesį, jog diskusijose dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje (ES) reiktų atsargiau skelbti nepakankamai motyvuotus vertinimus, galinčius įžiebti tautinę ir religinę nesantaiką.
Antanas Valionis
Antanas Valionis
© ELTA
"Užsienio reikalų ministras nepritaria diskusijose šiuo klausimu kartais išsakomam požiūriui, esą vien dėl to, kad Turkija yra "ne europietiška, o musulmoniška šalis", su ja negalima pradėti derybų dėl narystės Europos Sąjungoje", - sakoma antradienį paskelbtame URM pareiškime.

Jame pažymima, kad "tokia nevykusi argumentacija gali tik padidinti tautų ir religijų priešpriešą".

Taip ministras reagavo į pastaruoju metu Lietuvoje nuskambėjusius pasisakymus dėl Turkijos narystės ES. Pareiškime A.Valionis primena, kad Turkija jau yra Lietuvos partnerė Šiaurės Atlanto aljanse.

"Neatmetu galimybės, kad vieną dieną Zoknių oro uoste nusileis ir Turkijos lakūnų pilotuojami NATO lėktuvai, kuri saugos Lietuvos oro erdvę. Todėl raginčiau tiek politikus, tiek visus Lietuvos piliečius pagarbiai atsiliepti apie visus mūsų partnerius, neskirstant jų pagal tautinę ar religinę priklausomybę", - teigia UR ministras

Šiuo metu NATO valstybės patruliavimą Baltijos oro erdvėje užtikrina rotacijos principu. Patruliavimą vykdantys NATO lėktuvai yra dislokuoti Zoknių aviacijos bazėje prie Šiaulių.

Ministras A.Valionis pabrėžė, kad Europos Sąjunga jau seniai yra sutarusi dėl bendrų kriterijų šalims, siekiančioms narystės Bendrijoje, tad vienos ar kitos religijos dominavimas konkrečioje šalyje nėra pagrindas atmesti bet kurios šalies siekį įsijungti į Europos Sąjungą.

UR ministro pareiškime primenama, kad Lietuvos pozicija, kurią svarstė ir kuriai pritarė Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai, Vyriausybė ir prezidentas, yra grindžiama nuostata, jog Turkijos narystės Europos Sąjungoje perspektyvą lemia tai, kiek ši šalis atitiks narystės siekiančioms šalims taikomus bendrus kriterijus.

Gruodį ES valstybių vadovai sutarė 2005 metų spalio 3 dieną pradėti derybas su Turkija dėl narystės ES. Prieš tai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią "pernelyg nedelsiant" pradėti derybas su Turkija.

Nors balsavimas buvo slaptas, kai kurie Lietuvoje išrinkti europarlamentarai atvirai prisipažino nepritarę tokiam raginimui, tarp jų socialdemokratas Aloyzas Sakalas.

Pastarasis antradienį BNS neigė, jog prieš Turkijos narystę pasisakęs dėl to, jog ši šalis yra musulmoniška. A.Sakalo nuomone, pagrindinė kliūtis yra Turkijos geografinė padėtis.

"ES Konstitucinėje sutartyje sakoma, kad Europos Sąjungos narėmis gali būti tik Europos šalys. Turkija nėra Europos valstybė, tai - Eurazijos valstybė", - sakė A.Sakalas.

"Jeigu mes norime priimti Turkiją, tuomet ES reikėtų pervadinti "pasaulio demokratinių valstybių sąjunga", - pažymėjo jis. Tuo tarpu Europos socialistų partijos (ESP) frakcija, kuriai priklauso A.Sakalas, pasisakė už derybas su Turkija.

Dauguma tarp 80 mln. Turkijos gyventojų yra musulmonai, tačiau valstybė siekia užtikrinti tikėjimo išpažinimo laisvę ir kitų religijų atstovams.

Norėdama tapti ES nare, Turkija privalės užtikrinti ne tik šios, bet ir kitų žmogaus teisių bei demokratijos normų laikymąsi.

Pernai liepą Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 31,8 proc. šalies gyventojų remia Turkijos narystę, 12,2 proc. - yra prieš.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.