"Stolt Offshore" atsiuntė narus gilumininkus ir sudėtinga technika aprūpintą laivą padėti gelbėjimo operacijoje. Dabar bendrovė aptaria su rusais galimybę iškelti nuskendusį laivą. Vienas neaiškių klausimų yra dviejų laivo branduolinių reaktorių, torpedų ir kitos ginkluotės būklė.
NATO narė Norvegija, kuri turi bendrą sausumos ir jūros sieną su Rusija, su nerimu sekė radiacijos lygį prie avarijos vietos Barenco jūroje. Radiacija šiuose žuvinguose plotuose kol kas nepadidėjo, tačiau norvegai vis vien ragino Rusiją itin atsargiai imtis galimos iškėlimo operacijos.
Be kita ko, ekspertai turi nustatyti, ar iškeliant povandeninį laivą "Kursk", jis atlaikytų spaudimą. Rugpjūčio 12 dieną nuskendęs laivas buvo smarkiai apgadintas dviejų sprogimų.
"Tai jau nebe gelbėjimo operacija. Nebėra kur skubėti. Jie turi skirti pakankamai laiko, kad atidžiai įvertintų riziką", pareiškė Norvegijos branduolinės apsaugos valdybos atstovas Peras Strandas. Pasak jo, palikus laivą kaip yra, problemų dėl radiacijos kiltų gal tik po kelių dešimtmečių.
"Ateina žiema", sakė atstovas, "o šiame Arkties rajone dažnai siautėja nuožmios žiemiškos audros".
Norvegijos aplinkosaugos organizacija "Bellona" įspėjo, kad povandeniame laive įvykę sprogimai galėjo smarkiai apgadinti ir pačius reaktorius, taip pat aušinimo bei kontrolės sistemas.
Pasak P. Strando, dabar yra dvi galimybės: arba iškelti "Kursk", iš dalies todėl, kad rusai nori susigrąžinti savo žuvusiuosius, arba palikti laivą gulėti ant dugno ir jį uždengti, pavyzdžiui, betonine kapsule.
