Tokios užuominos nustebino konservatorius. Jų atstovai teigia, kad ši prezidentės frazė turėtų tik paskatinti parlamentinį tyrimą dėl FNTT. O tyrimo komisijai liudyti esą galėtų ir pati D. Grybauskaitė.
Prezidentė: V.Gailius ir V.Giržadas politikuoja
„Aš reiškiu kritiką statutiniams karininkams, kurie mėgina politikuoti. O jūs, žurnalistai, galėtumėte paklausti, ar FNTT paskutinius metus tyrė konservatorių rėmėjų įmones, ar ne“, - žurnalistams Grigiškėse pirmadienį sakė D. Grybauskaitė.
Paklausta, ar pasitiki ministru R. Palaičiu, prezidentė teigė, jog jis čia „ne prie ko“.
„Ikiteisminis tyrimas galės būti ir bus pradėtas tada, kai bus vertinama baudžiamoji atsakomybė. O tyrimas buvo vykdomas, ar šie pareigūnai apsimelavo, ar ne. Ir ar jie gali toliau dirbti su slapta informacija“, - komentuodama pirmadienį Generalinėje prokuratūroje pradėtą tyrimą dėl informacijos nutekinimo „Snoro“ istorijoje sakė D. Grybauskaitė.
Anot šalies vadovės, Valstybės saugumo departamentas (VSD) atliko tyrimą dėl iš viso šešių pareigūnų veiksmų „Snoro“ istorijoje, ir tik du – V. Gailius ir V. Giržadas – pasirodė prastai.
„Vertinu (tolesnį konfliktą dėl padėties FNTT – DELFI) kaip tęsinį to tyrimo, kuris pradėtas buvo prokuratūros prašymu, ir jį vykdė VSD. Dėl „Snoro“ informacijos nutekinimo. Du FNTT pareigūnai, deja, pasirodė nelabai gerai. Dabartinis statutinių karininkų politikavimas atrodo dar blogiau“, - pabrėžė prezidentė.
J.Razma: prezidentė galėtų liudyti FNTT istorijos tyrimo komisijai
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma DELFI teigė, jog toks prezidentės pasisakymas – dar vienas argumentas, dėl kurių Seime derėtų formuoti FNTT vadovų atleidimo tyrimo komisiją. Šiai komisijai liudyti esą galėtų ir D. Grybauskaitė.
„Man sudėtinga būtų pasakyti, ką reiškia tokie abstraktūs (prezidentės – DELFI) žodžiai. Bet kai į viešąją erdvę yra paskleista tam tikra abejonė, aš manau, parlamentinis tyrimas dėl FNTT vadovų atleidimo tuo labiau darosi prasmingas. O jeigu jis prasidės, galbūt ir prezidentė, paprašyta komisijos, galės konkrečiau atskleisti, ką reiškia tokie žodžiai“, - sakė J. Razma.
Vėliau politikas pažymėjo, kad savo dalyvavimo FNTT istorijos parlamentiniame tyrime formą prezidentė galėtų pasirinkti pati – esą nebūtinas „fizinis kvietimas“ į komisijos posėdį, o D. Grybauskaitė į klausimus galėtų atsakyti raštu.
„Ir galbūt prezidentė sutiktų. Aišku, čia yra jos valia – aiškinti ar neaiškinti. Aš tik sakau, kad kiekvienu atveju gerai, jeigu visuomenei viskas tiksliai ir aiškiai pasakoma“, - pridūrė pašnekovas.
J. Razma taip pat teigė nežinąs nieko, kas sietų konservatorius su FNTT vykdomais ar vykdytais tyrimais.
„Iš to, kas viešojoje erdvėje pasakyta apie FNTT reikšmingus tyrimus, aš sakyčiau, kad man būtų sudėtinga įžvelgti bet kokį santykį su konservatorių partija“, - stebėjosi parlamentaras.
Pasak jo, konservatorių frakcija savo sprendimo dėl parlamentinio FNTT istorijos tyrimo dar nepriėmė.
DELFI primena, kad vidaus reikalų ministras R.Palaitis praėjusią savaitę panaikino V.Gailiaus ir V.Giržado leidimus dirbti su slapta informacija ir atleido abu pareigūnus iš pareigų. Paskutinę savo darbo dieną surengtoje spaudos konferencijoje FNTT vadovai pareiškė, jog FNTT tyrė su partijomis, tame tarpe – ir LiCS, susijusias įmones, o kažkas norėjo, kad tarnyba „tirtų kioskus“.
Dabartinėje valdančiojoje koalicijoje į V. Gailiaus ir V. Giržado pusę stojo tik konservatoriai. Liberalcentristai palaiko savo atstovą R. Palaitį, o Liberalų sąjūdis laikosi atokiau nuo šios priešpriešos.
