aA
Spaudos konferencijoje ketvirtadienį K. Glaveckas siūlė valdininkams taikyti materialinę atsakomybę už valdymo klaidas, dėl kurių daugėja bankrutuojančių įmonių ir potencialių ekonominių emigrantų.

Jo teigimu, iš Lietuvos per pastarąjį dešimtmetį gyventi į užsienį išvyko apie 230 tūkst. asmenų arba apie 13 proc. visų mokesčių mokėtojų. Dėl jų išvykimo, įvertinus prarastas išlaidas išsilavinimui ir negautą vidaus produktą, valstybė neteko 9,4 milijardų litų.

Šią informaciją K. Glaveckas pateikė, remdamasis Statistikos departamento, Laisvosios rinkos instituto ir savo asmeniniais duomenimis.

K. Glaveckas pažymėjo, kad ekonominiai emigrantai mažina santykį tarp nedirbančiųjų ir dirbančiųjų pastarųjų nenaudai. Mažėjant dirbančiųjų, mažėja išmokos socialinio draudimo sistemai, kuri ir taip yra atsidūrusi sudėtingoje finansinėje padėtyje.

Parlamentaro teigimu, 1993-1996 metais į užsienį buvo išvežamas Rusijoje uždirbtas Lietuvos verslininkų kapitalas, o nuo 1997 metų prasidėjo ir intensyvus žmonių išvykimas.

Įvertinęs išvežto kapitalo dydį ir nuostolius dėl emigracijos, K. Glaveckas teigė, jog 1997 metais Lietuva neteko 3,1 milijardų litų, 1998 metais- 3,4 milijardų, 1999 metais - 3,3 milijardų litų. Į Lietuva tuo metu iš užsienio buvo įvežta 1997 metais tik 79 milijonai litų, 1998 metais - 1,2 milijardai litų, 1999 - 1,8 milijardai litų.

Iš Estijos per tą patį laikotarpį emigravo gerokai mažiau žmonių. K. Glavecko nuomone, Estijoje buvo gerokai daugiau "plyno lauko" užsienio investicijų negu Lietuvoje. Šios investicijos padėjo sukurti naujų darbo vietų ir suteikė galimybes užsidirbti.

Centristas mano, kad norinčiųjų emigruoti ateityje gali atsirasti dar daugiau, nes bankrutuojančių "Oruvos" ir "Inkaro avalynės" bendrovių likimas gali ištikti dar apie 800 įmonių. "Tai tik grandininės reakcijos pradžia", prognozavo jis.

Pasak K. Glavecko, valdininkai turėtų materialiai atsakyti už blogą valstybinių įmonių valdymą ir privačių įmonių kontrolę. Jis pasiūlė visiems politinio pasitikėjimo tarnautojams, kurie turės pasitraukti po Seimo rinkimų, išmokėti ne dviejų, be vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitines pašalpas.

"Ir ministrai neturėtų gauti priedų prie atlyginimų, jeigu jų vadovaujamų ministerijų įtakoje esančiose srityse padėtis blogėja", siūlė K. Glaveckas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.