"Tada, praėjus penkeriems metams po karo, buvo pradėta kurti vieninga demokratinė Europa - dabartinė Europos Sąjunga. Tuo metu Vidurio ir Rytų Europos tautos tebevaitojo Stalino valstybės vergijoje, po pergalingų jos užkariavimų 1940-1945 metais", - primena V. Landsbergis.
Pasak jo, tokią sukaktį švęsti kartu su jokios kaltės nepripažįstančia Rusija turėtų būti problemiška. V. Landsbergis pažymi, kad apie tai ir pasiūlyta pamąstyti Rusijos prezidento kvietimą gavusiems arba gausiantiems valstybių vadovams: aiškiai atskirti "gyventojų ir karių didvyriškumo pagerbimą bei aukas nuo Baltijos šalių neteisėtos okupacijos bei Vidurio ir Rytų Europos prievartinio pavergimo".
Pasak V. Landsbergio, laiško rengimas ir parašų telkimas nebuvo didelė paslaptis. Todėl, anot europarlamentaro, nebūtinai stebuklingai sutapo, kad tą pačią dieną Jungtines Tautas pasiekė Rusijos (ir dar devynių NVS šalių, Jemeno bei Kambodžos) siūlymas švęsti dvi dienas, gegužės 8 ir 9, skelbiant jas susitaikymo ir atminimo dienomis su iškilmingu 2005 m. gegužės 9 d. renginiu Niujorke, JT Generalinėje Asamblėjoje.
V. Landsbergio teigimu, tai pirmas kartas, kai Rusija siūlo susitaikymą - tad ir jos įvairiomis aplinkybėmis nuskriaustoms tautoms bei valstybėms.
"Tikėkime, kad tai nuoširdu, kad Kremliuje gimsta supratimas ir apie praeities karus prieš mažesniuosius, ir kad reikia susitaikymu, politiniu sprendimu baigti dabartinį karą Čečėnijoje, nebepraktikuoti teroristinių veiksmų prieš nepatinkamus asmenis",- pareiškė Europos Parlamento narys V. Landsbergis.
Pasak jo, pasauliui, ko gera, nušvistų geresnė viltis, mažėtų įtampos ir nepasitikėjimai, ir tam nuoširdžiam posūkiui impulsą tebus davęs dviejų dokumentų išėjimas viešumon tą pačią dieną - vakar (ketvirtadienį).
