Tad „Snoro“ istorija ir ypač tai, kas dabar vyksta prieš Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir yra atsakymas, kas tie kadriniai KGB.
Jei kas nors Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje būtų pasakęs, kad po dvidešimt dvejų metų Lietuvoje dar bus KGB stiliaus recidyvų viešajame mūsų gyvenime, būčiau nepatikėjusi. Tačiau tai - realybė.
Melas, padorių žmonių kompromitavimas, psichologinės atakos, bandymai skaldyti, įnešti tarpusavio susipriešinimą, šeimos, artimųjų šantažavimas - tai tik dalis KGB priemonių, kurias visą sovietmetį ir po jo, deja, jie naudojo.
I.Degutienės puolimas - tipiškas kgbistinis veiksmas. Pasirinktas jautriausias kiekvienai motinai dalykas - vaikai. Taip elgdavosi ir stribai pokary.
Užpulta staigiai, brutaliai, žinant, kad padorus žmogus turi susijaudint, tikintis, kad gal neatlaikys sveikata, kad gal neištvers šeima.
Tiems, kurie iš principo nepasitiki valdžioje esančiais ir kurie mano, kad visi „vagiai“, pasakau, kad nė vienas iš ministrų, savo srityje nesusijusių su bankininkystės, finansų reikalais, kaip ir Seimo pirmininkė, nežinojo apie numatomus veiksmus „Snoro“ atžvilgiu. Labai džiaugiuosi dėl to, kad nežinojau, nes ir neturėjome žinoti.
Nuo pirmų minučių visi matėme siaubingą propagandą prieš Vyriausybės veiksmus, kurie buvo ryžtingi, tikslūs. Tuo tarpu priešininkų noras sukelti paniką, problemas kituose bankuose taip ir liko norais. Stabilumas išlaikytas, su indėlininkais atsiskaitoma, panikos nėra, teisėsauga dirba savo darbą.
Nepavykus sukelti panikos, veiksmai pergrupuojami, dabar pagrindinis tikslas - sustabdyti nusikaltimais įtariamų ir iš Lietuvos pabėgusių „Snorą“ valdžiusių Antonovo ir Baranausko perdavimą Lietuvai. Tam ir naudojamos visos kgbistinės priemonės.
Kiek jų dar bus ištraukta - pamatysime, bet tikrai bus. Šiandien KGB stiliumi ant stalo padėta I. Degutienės šeima. Ir nors visi atsakymai duoti, jie aiškūs ir tikslūs, košė maišoma toliau, siekiant sukelti žmonių abejones, o gal ten kažkas neaiškaus? Man užteko vieno atsakymo - Irenos sūnaus įmonės finansinės operacijos banke buvo reguliarios, beveik kas savaitę, taigi ir operacija, atlikta prieš pat bankrotą, buvo niekuo neišsiskirianti, daugkartinė. Taigi, kodėl nerimstama? Todėl, kad melu ir šmeižtu reikia pridengti tikrąsias problemas - galimus buvusių „Snoro“ vadovų nusikaltimus ir nešvarią veiklą.
Problemas sukūrė buvę „Snoro“ vadovai, ne I. Degutienė ar jos sūnus. Tai jie suinteresuoti, kad „Snoro“ istorija iš kriminalinės taptų politine. Apgailėtinais įrankiais tapę Algirdas Butkevičius ar Valentinas Mazuronis greičiausiai viską suvokia, taigi atrodo tuo labiau apgailėtinai.
Istorija iki skausmo panaši į jau mūsų išgyventas, tik gal šį kartą visuomenė bus labiau subrendusi? Turiu omeny „Mažeikių naftos“ istoriją, „Dujotekaną“. Ten taip pat buvo vien melas, vien bandymai balta padaryti juoda. Pati patyriau, ką reiškia KGB stilius, kai tiriant VSD neskaidrumus po Vytauto Pociūno žūties arba pajudinus Kristinos Brazauskienės viešbučio akcijų pardavimo reikalus su „Lukoilu“ susijusiems asmenims, kentėjo mano artimieji. Atkreipkite dėmesį, kad visos garsios, su šmeižtais ir melu susijusios istorijos turi rusiškų bendrovių pavadinimus.
O dabar dar kartą apie KGB. Spręskite patys, kiek „Snoro“ istorijoje yra svarbūs du faktai - Antonovo tėvas (ir verslo partneris, beje) cituojant spaudą, buvo kadrinis KGB. Danukas Arlauskas, veikiantis Antonovo interesų kryptimi - taip pat buvęs kadrinis KGB.
Bet mes jūsų nebijom, ponai - draugai kadriniai KGB.
I. Degutienės ir jos šeimos šmeižimas, įžūlus užpuolimas yra ir visų padorių žmonių užpuolimas. Melas niekada nenugalės tiesos. Tokia yra ir bus laisvos Lietuvos esmė. Kitaip - atgal į sovietmetį. O dabar, pirmyn, kadriniai Antonovo komentatoriai...
