Politologai ir ekonomistai sako tame neįžvelgią nieko blogo, nes Lietuva yra per maža valstybė, priklausanti nuo pasaulinės ekonomikos ir menkai galinti daryti jai įtaką, o forumą vadina nedirektyviniu ir be konkrečiai apčiuopiamų rezultatų.
Tai, kad Lietuvos atstovų jau kelinti metai nėra forume, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas aiškina bendru Davoso ekonomikos forumo organizavimo principu, jog į jį dažniausiai kviečiami pasaulinio lygio lyderiai, kurie turi įtakos spręsti tam tikras globalias problemas arba yra vertinami kaip potencialūs būsimi lyderiai, ateityje turėsiantys įtakos keičiant kažkokius procesus.
"Šia prasme Lietuva apskritai kaip maža valstybė turi labai nedidelę įtaką globaliems procesams, todėl natūralu, kad ir mūsų atstovų ten būna labai retai", - Eltai sakė T. Janeliūnas.
Lietuvos vadovai kvietimo į forumą negauna jau kelerius metus, tik 2010-ųjų gegužę D. Grybauskaitė yra dalyvavusi Davoso forumo organizatorių Briuselyje surengtoje darbo sesijoje "ES 2020 strategija: tolesni žingsniai".
Tiesa, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus jame dalyvavo tris kartus - 2002, 2008 ir 2009 metais. V. Adamkaus dalyvavimą šiame pasauliniame renginyje politikos apžvalgininkas sieja su sutapusiu laikotarpiu, kai tiek Lietuva, tiek ir konkrečiai pats V. Adamkus amerikiečių, kai kurių Vakarų Europos šalių pastangomis pakankamai dalyvavo transformuojant Rytų Europos šalis. T. Janeliūnas priminė, jog V. Adamkus aktyviai buvo įsitraukęs į Gruzijos, Ukrainos pastangas artėti prie Vakarų, eurointegracijos procesų skatinimą.
"Tai buvo vienas iš tų galbūt laikotarpių, kada pati Lietuva ir jos diplomatų paslaugos buvo, sakykime, išeinančios už to tradicinio, dvišalio bendradarbiavimo rėmų ir buvo pastebimos ir matomos šiek tiek plačiau", - pažymėjo T. Janeliūnas.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės, nesulaukusios kvietimo į pasaulio galingųjų susirinkimą, atstovai yra pareiškę, kad Lietuva kvietimo ir nesiekė. Šiuo atveju Vilniaus universiteto TSPMI docentas atkreipė dėmesį, kad turėtų būti žinoma, vardan ko to kvietimo gali būti siekiama.
"Jeigu tik šiaip pasirodyti, pražingsniuoti kilimu, tai gal kaip tik liudytų tam tikrą snobiškumą, kad štai reikia patekti į kažkokį svarbių asmenų vakarėlį. Šia prasme vien pasirodymo neužtenka kaip priežasties, dėl ko ten turėtų būti bandoma patekti, nebent iš tikrųjų būtų siekiama perduoti kažkokią rimtą žinią arba spręsti kažkokias problemas aukščiausiu lygiu, siūlant savo originalias idėjas, pasiūlymus, galbūt tarpininkavimus ir panašiai. Tai šia prasme įsivaizduoju, jog nieko keista, kad mūsų Lietuvos politikai nesiekia bet kokia kaina ten pasirodyti, nes labai sudėtinga paaiškinti, vardan ko ten buvo dalyvaujama. Kaip žinoma, pastaruoju metu tos globalios problemos, kurios siejasi su ekonominiais, saugumo klausimais, šiuo metu labai nedaug kuo priklauso nuo Lietuvos pozicijų ir, aišku, mes dažniausiai turime, geriausiu atveju, reaguoti ir bandyti prisitaikyti prie tų jau globalių pokyčių, kurie vyksta", - svarstė politologas.
Ekonomistas, VU TSMPI profesorius Jonas Čičinskas Davoso ekonomikos forumą apibūdino kaip tradicinį metinį renginį, kuriame susitinka pasaulio ekonominės politikos idėjų iniciatoriai, kuriantys viešąją nuomonę pasaulio ekonomikos ir ekonomikos politikos klausimais - didžiausių valkstybių vadovai, pareigūnai, stambiausių verslo korporacijų atstovai, autoritetingi ekonomistai, mokslininkai.
"Ten nėra direktyvinis organas, nieko ten nenusprendžiama - jokių teisės aktų ar rimtesnių rekomendacijų nepriimama. Ten diskutuojama giluminiais klausimais: kokios yra pasaulio ekonomikos tendencijos, kaip visa tai suvokiama ir kur link reiktų stengtis pakreipti pasaulio ekonomiką. Ten neapsistojama ties tos dienos aktualijomis, bet stengiamasi aprėpti retrospektyviai ilgesniu laiku susiklostančias tendencijas ir siekiama nustatyti labiau strategines kryptis, o ne kokius taktinius sprendimus", - apie Davoso forumo reikšmę kalbėjo profesorius.
Pašnekovo pasiteiravus, ar reiktų Lietuvos atstovams dalyvauti tokio lygio renginiuose, jis sakė, kad tai nėra labai svarbu.
"Tikrai nemanau, kad, jei dalyvauji bus vienaip, jei nedalyvauji, bus kitaip. Dalyvavimas-nedalyvavimas nenulemia, bet vis tiek labai įdomu, ką ten šneka, vertina situaciją, nes pagal tai, kas kalbama, galbūt apibendrinama į kokias nors rekomendacijas, galima geriau susigaudyti pasaulio didžiųjų ekonominių centrų galimuose sprendimuose. Ten dalyvaujant galima trupučiuką greičiau ir labiau tiesiogiai gauti informaciją, bet, kad ta informacija ką nors duotų tokiai mažai valstybei kaip Lietuva, niekas nepasakytų nieko teigiamai", - įžvalgomis dalijosi J. Čičinskas.
Pasak jo, Lietuvos ekonomika priklauso nuo globalių procesų ir pati negali daryti jiems įtakos.
"Pasaulio mastu neturime ambicijų. Mums svarbu suvokti, kas vyksta pasaulyje, kuo greičiau prisiderinti, neatsilikti, pasičiupti idėjų suvokti tendencijas ir jomis pasinaudoti. Mes turime būti saugūs ir laimėti iš visko to, kas darosi pasaulyje, bet Lietuvos ekonomika tokia mažytė, kad jos sprendimai negali nieko padaryti", - sakė ekonomistas.
Šiais metais garbė sakyti įžanginę 42-ojo Davose vyksiančio Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) kalbą atiteko Vokietijos kanclerei Angelai Merkel (Angela Merkel).
Kurortiniame rytinės Šveicarijos miestelyje sausio 25-29 dienomis vyksiančiame forume tikisi sulaukti 2 tūkst. 600 atstovų iš viso pasaulio. Pernai Pasaulio ekonomikos forume dalyvavo apie 30 pasaulio valstybių vadovų, tarp kurių Rusijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos vadovai. Pagrindinė tema, manoma, bus euro zonos krizė ir jos pasaulinis poveikis.
Viena iš aktualių temų debatams bus paties kapitalizmo ateitis. Į darbotvarkę taip pat įtraukti tokie klausimai - Kinijos augimas, finansų reguliavimas, pasaulyje nuvilnijusių protestų padariniai.
Į 42-ąją WEF sesiją suvažiuos beveik 40 vyriausybių ir valstybių vadovų, 19 dvidešimties įtakingiausių centrinių bankų vadovų, aukšti vyriausybės pareigūnai ir kai kurių didžiausių pasaulyje kompanijų vadovai. Renginyje taip pat dalyvaus dešimtys politinių aktyvistų, profsąjungų lyderių, jaunųjų verslininkų ir mokslininkų.
Iš penkias dienas truksiančio renginio nesitikima konkrečių rezultatų, ir organizatoriai pabrėžia neturėję tokio tikslo.
Tačiau Davose vyksiantys debatai dažnai iškelia aktualiausius klausimus ir nustato nuotaiką ateinančioms savaitėms, o gal net mėnesiams.
Pastarųjų dienų naujienos temdo Davoso forumo nuotaikas. Šios savaitės pradžioje paskelbta apklausa parodė, kad tiek verslovės, tiek vyriausybės prarado visuomenės pasitikėjimą, be to, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad pasaulio ekonomika "vėl atsidūrė pavojaus zonoje", o dar viena pasaulio kompanijų vadovų apklausa perspėja apie tai, kad verslo pasitikėjimas visame pasaulyje stipriai krito.
Forume kasdien vyks ekonominiai debatai, skambės politikų pasisakymai, tačiau tikrasis Davoso darbas virte virs kitur - užkulisiuose, Davoso Kongresų centro pasitarimų salėse, vestibiuliuose, per oficialius pobūvius ir vakarėlius. Juk tikrasis Davoso forumo tikslas - suburti verslininkus ir leisti jiems diskutuoti ir apsikeisti idėjomis ir nuomonėmis.
Numatoma, kad WEF renginiuose dalyvaus TVF vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde), Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timotis Gaitneris (Timothy Geithner), Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki-moon) bei Arabų lygos generalinis sekretorius Nabilas Al Arabis (Nabil Al-Arabi).
