„Sa, Brisiau, saviškiams kandi“, vis kartojo literatūros klasiko personažai, kol neapsikentę nuvedė Brisių į mišką ir nušovė. O jis, pasirodo, tik kojas norėjęs palaižyti, gera žmonėms padaryti.
Kažkaip labai jau panašu į rinkimus – bendrapiliečiai atskiria, kas ir kam kanda. Ims, ir paliks tokius brisius politikos paraštėse.
Niekas opozicijos lyderio Valentino Mazuronio netempė už liežuvio sekti pasakų apie šunis. Suabejojęs sprendimu dėl banko „Snoras“ bankroto, jis ėmė ir papasakojo: „Ar iš tikrųjų reikėjo nušauti šunį vien todėl, kad jame užsiveisė blusos? Man atrodo, ne! Ir tas sprendimas yra nelogiškas ir neteisingas. Taip, premjere, nereikia to daryti, jį reikia paprasčiausiai dezinfekuoti. Šunį.“ Pozicija nesiėmė aiškintis blusų klausimo. Bet jis visai įdomus pasirodė populiariai ekonomistei Aušrai Maldeikienei. Jos nuosprendis buvo paprastas – kai tų blusų per daug, kartais geriau šunį nušauti. Su autoritetais, ypač tautos numylėtiniais, nepasiginčysi.
Pasiblusinėjimas
Kokias gi blusas ir kokiomis priemonėmis siūlo naikinti V. Mazuronis, kalbėdamas opozicijos vardu?
Banke „Snoras“ nustatyti 3,9 mlrd. Lt galimi praradimai iš beveik 8 mlrd. Lt banko turto. Pagal Lietuvos banko paskelbtus duomenis, galimai daugiausiai turto pradanginta per vertybinius popierius, investicijas į įvairius fondus – apie 2,28 mlrd. Lt. Suteikus paskolas, prarasta dar apie 1,16 mlrd. Lt. Kaip galimai prarastas turtas fiksuojami dar 424 mln. Lt, investuoti į nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą, automobilius.
Nemenka finansinio turto dalis, 1,03 mlrd. Lt, yra oficialiai deklaruoti vertybiniai popieriai ir lėšos, laikytos Šveicarijos bankuose, tačiau jie buvo pervesti ne į banko, o į privačias sąskaitas. 553 mln. Lt arba 22 paskolos, buvusios banko balanse, perleistos ofšorinėms struktūroms Kaimanų ir Britų mergelių salose. Dar 709 mln. Lt įkeisti už paskolas arba pervesti į kitas, galimai su akcininkais susijusias struktūras. Dalis paskolų buvo įvardintos kaip blogos ir nurašytos. Tai sudaro apie 1,16 mlrd. Lt, kurie nemenka dalimi susiję su subjektais, turinčiais sąsajų su banko akcininkais.
Didelė dalis turto, kurio pasigesta tikrinant banką „Snoras“, yra Austrijoje, Kaimanų salose, Estijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Didžiojoje Britanijoje, Ukrainoje.
Sekant opozicijos logika, tai yra tik blusos, kurias reikia dezinfekuoti.
Dezinfekcijos kaina
„Mes galvojome ir tikrai ilgai manėme, kad kaip vienas pagrindinių scenarijų – banko pertvarkymas, t. y. toliau tęsti tolesnę banko veiklą jį išskaidant, tačiau laikinajam administratoriui, vadinkim taip, padarius skrodimą, paaiškėjo, kad „Snoro“ situacija yra daug blogesnė, nei manyta, – sakė Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas. – Reali skylė yra beveik 3,9 mlrd. litų.“
Jeigu Vyriausybė, anot V. Vasiliausko, būtų pasiryžusi gelbėti banką, būtų turėjusi įlieti milijardus lėšų mokesčių mokėtojų pinigų. Bankas, anot jo, tikrai negalėjo toliau veikti pelningai. Pagal laikinojo administratoriaus pateiktus skaičiavimus, kiekvienais metais bankas būtų atnešęs maždaug po 60 mln. Lt nuostolių.
Tokia būtų dezinfekcijos kaina.
Šunį pribaigė blusos
Ne tik sveikas protas rodo, bet ir Lietuvos bei Europos Sąjungos institucijų nuostatos labai aiškiai sako, kad politika negali kištis į teisėtvarkos reikalus, ypač, kai pradėti ikiteisminiai tyrimai. Jeigu Europos žmogaus teisių teismas nustato tokius atvejus, byla pralaimėta.
Opozicija visomis išgalėmis, net balsuodama kojomis, siekia komisijos, kuri tirtų įvykius „Snoro“ banke. Toks siekis aiškiai skleidžia žinią – Lietuvos teisėtvarka pasitikėti negalima, o jei jau kišasi ir imasi tyrinėti politikai – teisinis tyrimas tampa ir politizuotu. Taip politikai, išrinkti Lietuvos piliečių, įduoda kozirius pagrindinių „Snoro“ akcininkų, besislapstančių užsienyje, advokatams – imkit ir reikalaukit, kad Lietuva, taigi visi bendrapiliečiai, atlygintų „Snoro“ savininkams, akcininkams padarytą žalą.
Pala, o kodėl mes turime padengti žalą, juk pelnu, didelėmis palūkanomis su mumis taip pat niekas nesidalino.
Taigi visai suprantamas tampa Seimo pirmininkės poelgis. Irena Degutienė kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą prašydama išsiaiškinti, ar pati iniciatyva sudaryti laikinąją tyrimo komisiją neturi galimų sąsajų su nacionalinio saugumo grėsmėmis.
Opozicijos lyderis, tikriausiai, yra labai geros širdies žmogus, nes jis net įsivaizduoti negalėjo, kad šuns kailyje užsiveisė tokios didelės blusos, kad šuniui, duok jam šunų rojų, beliko nusimirti.
