aA
JAV prezidentas Barackas Obama antradienį pareiškė, kad vis dar įmanomas taikus sprendimas tarptautinės bendruomenės priešpriešoje su Iranu dėl Teherano branduolinių ambicijų, tačiau taip pat neatmetė karinės intervencijos galimybės.
Barackas Obama
Barackas Obama
© Reuters/Scanpix

Iš B.Obamos žodžių buvo galima suprasti, kad galimybių išspręsti šią krizę taikiai mažėja, kai Iranas pagrasino uždaryti Ormūzo sąsiaurį - svarbią naftos eksporto magistralę - spaudžiamas griežtinamų tarptautinių sankcijų.

Tarptautinė bendruomenė peržengė savo nesutarimus ir dabar vieningai svarsto, kaip pažaboti Irano branduolines ambicijas, B.Obama sakė abejų JAV Kongreso rūmų nariams, skelbdamas savo metinį pranešimą "Apie padėtį Sąjungoje".

Prezidentas nurodė, kad tokia vienybė buvo pasiekta "diplomatijos galia", stengdamasis užglaistyti faktą, kad Rusija ir Kinija tebesipriešina sankcijų griežtinimui.

"Šis režimas yra labiau izoliuotas negu bet kada anksčiau; jo lyderiai susidūrė su niokojančiomis sankcijomis, ir kol jie kratosi savo atsakomybės, šis spaudimas nesiliaus, - pabrėžė B.Obama. - Tegul nekyla jokių abejonių: Amerika pasiryžusi neleisti Iranui apsirūpinti branduoliniais ginklais, ir aš neatsisakysiu jokių priemonių, kad pasiekčiau šį tikslą."

"Tačiau taikus šio klausimo sprendimas tebėra įmanomas ir daug geresnis, - pridūrė jis. - Jeigu Iranas pakeis savo kursą ir vykdys savo įsipareigojimus, jis galės sugrįžti į tautų bendruomenę."

Demokratas B.Obama šią kalbą pasakė likus mažiau nei 10 mėnesių iki prezidento rinkimų, o jo priešininkai respublikonai akcentuoja silpną šalies vadovo poziciją Irano atžvilgiu.

Pernai lapkritį Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) pateiktoje ataskaitoje sakoma, kad agentūrai susidaręs bendras įspūdis, jog Teheranas "užsiėmė veikla, atitinkančia branduolinio sprogstamojo užtaiso kūrimą".

Iranas šią ataskaitą atmetė kaip nepagrįstą.

Nuo to laiko JAV ir Europos Sąjunga (ES) sugriežtino sankcijas, nukreiptas prieš Irano naftos pramonę ir centrinį banką, siekiant priversti šiitišką respubliką sustabdyti urano sodrinimą, kuris, kaip baiminasi, tėra uždanga mėginimams pasigaminti atominių bombų.

Iranas tvirtina sodrinantis uraną tik dėl taikių tikslų.

Šios šalies lyderiai perspėjo galintys uždaryti Ormūzo sąsiaurį, jeigu dėl griežtinamų Vakarų šalių sankcijų būtų sustabdytas Irano naftos eksportas.

JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta praeitą savaitę pareiškė, kad jo šalis "visiškai pasiruošusi" bet kokiai konfrontacijai su Iranu dėl strategiškai svarbaus sąsiaurio, tačiau tikisi, kad šis ginčas bus išspręstas taikiai.

Nors Iranas užsiminė norintis grįžti prie derybų, kurios paskutinį kartą vyko prieš metus Turkijoje, šešios galingosios šalys, dalyvaujančios sprendžiant Irano branduolinės programos problemą, dar nesulaukė tinkamo atsako, nurodė ES.

Šiame procese dalyvauja JAV, Kinija, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.