Dėl lėšų stokos savivaldybės įpareigotos iki vasario 1-osios patvirtinti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planus 2012–2015 metams. Sumažinus finansavimą reikės uždaryti arba reorganizuoti ne vieną mokyklą. Daugelis pedagogų neteks darbo arba bus sumažintas pamokų skaičius bei atlyginimas.
Nori būti išgirsti
Praėjusių metų gruodžio 6 d. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) surengė mitingą prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM). Pasak minėtos sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, mažinant lėšas žlugdomos net tik kaimo, bet ir miesto mokyklos. Prašyta tobulinti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, nebloginant jų padėties. Prieš kelerius metus LŠPS pateikė ŠMM pasiūlymų, kaip tai padaryti. Įvardytos sritys, kuriose, LŠPS nuomone, neracionaliai naudojami švietimui skirti pinigai. Buvo siūloma, kaip ir kur taupyti, kad nenukentėtų nei ugdymo kokybė, nei mokytojai. „Pastebime, kad iki šios dienos švietimo milijonai švaistomi vėjais. Derybos ir mūsų pastangos ignoruojamos. Todėl norime būti išgirsti“, – pabrėžė LŠPS pirmininkas.
Renka parašus
LŠPS pirmininkas A.Jurgelevičius tikina, kad šalies mokytojų interesus gins visomis teisinėmis priemonėmis. „Sieksime padėti išsaugoti darbo vietas ir socialines garantijas. Todėl planuojame įspėjamąjį streiką“, – pabrėžė jis. Šiuo metu visoje Lietuvoje renkami parašai, siekiama išsiaiškinti mokytojų nuomonę apie planuojamą įspėjamąjį streiką. Sprendimas dėl jo rengimo bus priimtas vasario 9 d. profesinės sąjungos suvažiavime. „Visi profesinės sąjungos pasiūlymai bei argumentai keisti ar kaip nors švelninti esamą situaciją liko neišgirsti. Ministras G.Steponavičius laikosi savo vienašališkos politikos, neatsižvelgia į mokytojų, jų atstovų bei kitų socialinių partnerių nuomonę“, – sakė pašnekovas.
Jaučiasi ignoruojami
Pasak Rokiškio rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimo pirmininko Eriko Gaigalo, sunku įvardyti ministerijos nesusišnekėjimo su pedagogais priežastis. Profesinės sąjungos pasiūlymai ne vienus metus ignoruojami. „Profesinių sąjungų atstovai kviečiami į ŠMM pasitarimus. Ministro darbo stilius nesikeičia: sukviečia, pateikia informacijos, nieko nesutariama ir išsiskirstoma. Taip neturėtų būti“, – teigė E.Gaigalas.
Anot jo, labiausiai „smaugiamos“ kaimo mokyklos. Geltonieji autobusėliai vežioja kaimo vaikus po kelias dešimtis kilometrų. Mokiniai priversti ne tik labai anksti keltis, bet ir atsisakyti popamokinės veiklos, nes nebelieka laiko. Ukmergės švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Arūnas Rimkus pastebi: „Dialogo formos išnaudotos, belieka tik streikas. Kai žlugdomas švietimas, žlugdoma valstybė.“
Sklaidys tvyrančią įtampą
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius spaudoje tvirtino, kad ŠMM nesvetimi mokytojų rūpesčiai, todėl mokytojų darbo užmokesčio fondas sumažintas tik 1,5 proc., o viešosios išlaidos šių metų biudžete sumažintos 4 proc. G.Steponavičius teigė, kad dalis mokytojų iš tiesų gali netekti darbo, tačiau tai spręs savivaldybės. Anot ministro, viena iš Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų ėmėsi iniciatyvos rinkti parašus dėl streiko. Profesinės sąjungos iniciatyvą surengti įspėjamąjį streiką ministras pavadino „skambia akcija“.
ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Alvydas Puodžiukas mano, kad pedagogams streikuoti nereikėtų. „Ministras sudarė darbo apmokėjimo tobulinimo grupę. Praėjusios savaitės pabaigoje jau buvome susitikę ir bendravome su LŠPS atstovais. Kalbamės ir norime rasti bendrą sprendimą, kad nenukentėtų pedagogai, jų interesai, būtų užtikrintas jų saugumas“, – pabrėžė A.Puodžiukas. Anot jo, valstybės biudžete trūksta lėšų, dėl šios priežasties ir buvo pakoreguotos mokinio krepšelio lėšos. „Manau, kad bendri sprendimai padės išsklaidyti tvyrančią įtampą“, – pažadėjo jis.
